Kuomet švenčių laikotarpis turėtų būtu tyras, jaukus ir apsuptas ramybe, kai kuriems žmonėms darbo dienos yra įtemptos ir pilnos nežinios dėl savo ateities.

Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“ teisininkus, pasiekė muziejininkų prašymai padėti prieš šiuo metu darbdavių vykdomus perversmus. Šie žmonės kreipėsi į LPS „Sandrauga“ iš kitos profsąjungos, kuri kaip ir jie patys įsitikino, „bendradarbiauja“ su darbdaviais ir užmiršta pagrindinę prievolę – ginti ir atstovauti žmonių interesus.

Dirbantys minimame muziejuje teigia, kad apmokėjimo už papildomą darbą čia nėra. Valdžia nusprendė atleisti darbuotojus pagal DK 57 str. 1 d. 1d., perteklinę darbo funkciją. Tačiau tuo pat metu priimami nauji darbuotojai. Taip pat darbo sutartys naujai sudaromos, po įspėjimų apie darbo santykių nutraukimą.

Darbdaviai teigia, kad mažina darbuotojų krūvį dėl mažėjančio finansavimo iš Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijos, tačiau akivaizdu, kad tai tik atsikalbinėjimai išsisukinėjimai, nes faktiškai yra priimami nauji darbuotojai. Taip vietoj įsakymo laikinai dirbti tam tikras pareigas, prie darbo sutarčių atsiranda prierašai terminuotai darbo sutarčiai. Žmonės galimai dirba mėtomi tarp pareigybių, kurių aprašymai vargu ar atitinka faktiškai atliekamas funkcijas .

Galima daryti prielaidą, kad muziejaus darbuotojai dirba nuo termino iki termino, o tarp terminų „taupant lėšas“ laikinai perkeliami į kitas pareigybes.

LR DK 68 str. 1 d. numato, kad maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis.

Būtent šia išskirtine Darbo kodekso sąlygą naudojasi Žemaitijoje įsikūrusio muziejaus vadovai. Jiems dirbantys žmonės nuo tokio mėtymo „nuo vieno darbo prie kito“, yra pasimetę. Jiems nėra aiškus apmokėjimas už darbą, taip pat kai kurie gavę įspėjimą apie atleidimą galvoja, kad yra atleidžiami tik iš vienų jų turimų pareigybių.

Kultūros darbuotojai tikisi, jog Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ taps kardu perkirsti vadovų supainiotą „gardijaus“ mazgą.