Prieš didžiąsias metų šventes rašėme apie pareigūną, administraciniame teisme apgynusį savo teises ir išsikovojusi teisę būti tinkamai įvertintam už 2019 metus. Tačiau Kauno AVPK nusprendė nesutikti su teismo sprendimu ir jį apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo komisariatą iš naujo atlikti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, kadangi atliktas vertinimas buvo lydimas aibės procedūrinių pažeidimų. Vis dėlto, komisariatas nusprendė nevykdyti šio teismo sprendimo ir pratęsti bylinėjimąsi. Su tokiomis situacijomis nesusidūrusiems žmonėms paaiškiname: pareigūnų vertinimo komisijos posėdis vyksta apie valandą. Tuo tarpu administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dulka metus, kol teisėjai imasi ją nagrinėti. Ar tikrai nebūtų paprasčiau vykdyti teismo sprendimą ir pareigūną įvertinti tinkamai ir nepažeidžiant procedūrų?
Taip pat aktualus ir piniginis klausimas. Kauno AVPK, be abejo, turi savo teisininką, kuriam mokamas fiksuotas atlyginimas, tačiau pareigūnas savo teisių gynybai yra priverstas naudoti savo asmenines lėšas. Kadangi pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos pusės patirtas išlai
das, labai gali būti, jog komisariatas šias išlaidas pareigūnui atlygins. Nepamirškime, kad tai yra būtent mokesčių mokėtojų pinigai. Klausimas: „kas pigiau: tinkamai atliktas vertinimas ar kelis metus trunkantis bylinėjimasis?“ atsakymo nereikalauja. Žinoma, svetimų pinigų nėra taip pat gaila, kaip ir savų.
Kas tai? Vadovo asmeninių ambicijų ar galios demonstravimas, negebėjimas pripažinti klaidų, žinutė pareigūnui, kad jis daugiau nepageidaujamas ar aiški nuoroda, kad ieškoti teisybės neverta? Mes neabejojame, jog teisybės ieškoti verta, kadangi už biurokratų klaidas susimokėti turime visi.
Labiausiai gaila ilgametę patirtį turinčių ir nepriekaištingai tarnybą atliekančių pareigūnų, kurie duodami priesaiką tikėjo, kad jos laikysis ir jų vadovai.
Aut: Petras Kurmelis
Kalbant apie informacijos paskleidimą socialiniuose tinkluose, soc. žiniasklaidoje, tokios informacijos parašymas, patalpinimas, pavyzdžiui, komentare po viešu pranešimu arba atskirai viešame pranešime, laikytinas paskelbimu, kadangi ją gali perskaityti kiti asmenys. Todėl informacijos viešinimas laikytinas sutikimu naudotis paskelbta informacija ir todėl nereikia stebėtis, kad visiškai nepažįstami žmonės naudojasi Jūsų paskelbtais duomenimis.
Nepamiškime, kad žiemos metu ypatingai padidėja nelaimių, traumų tikimybė. Todėl verta prisiminti, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnis nurodo kad įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą ar iš darbo, taip pat įvykiui darbe, jeigu patiriama žala sveiktai, privaloma apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Apie incidentus pranešama įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tuo tarpu darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo ar jį atstovaujantis asmuo privalo apie nelaimingą atitikimą pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo. Tačiau esant darbuotojo mirčiai ar sunkiam sveikatos sutrikdymui privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe.
i reguliuoja eilinių žmonių atlyginimus, ir leidžia jais laviruoti verslininkams. Tačiau prisidengiant Europos Bendrųjų duomenų apsaugos reglamentu, niekur nėra viešai skelbiamos informacijos, apie viešų, valstybinėse institucijose dirbančių asmenų atlyginimus, Seimo narių, teisėjų, valstybės tarnybos aukščiausiųjų pareigūnų darbo užmokestį, premijas, bei kitas papildomas išmokas susijusias su tarnybos (darbo) santykiais.
as atlieką tam tikrą darbo funkciją, įgyvendina darbdavio nurodymus ir atlieka užduotis jo naudai, tada šie santykiai privalo būti įtvirtinti darbo sutartimi.