Darbo kodeksas tai vienas pagrindinių įstatymų kurie reguliuoja darbdavio ir darbuotojo santykius. Šiuo metu ypač dažnai iškylantis klausimas apie darbo sutartį, pagrindinį ir papildomą darbą, pakeitimus. Todėl nusprendėme pateikti tikslesnę informaciją apie darbo santykius reglamentuojančią sutartį.

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. (LR DK 32 str.)

Kuomet darbuotojas atlieką tam tikrą darbo funkciją, įgyvendina darbdavio nurodymus ir atlieka užduotis jo naudai, tada šie santykiai privalo būti įtvirtinti darbo sutartimi.

Darbo sutartyje privalo būti nurodytos būtinosios sutarties sąlygos, jose nustatomos darbo sąlygos kaip darbo laikas, darbo užmokestis, apmokėjimo terminai, atostogos ir darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Tačiau šią sutartį galima sukonkretizuoti papildomomis sutarties sąlygomis, kurios įtvirtina ir neprieštarauja darbo sutarties šalių susitarimui dėl darbo.

Dažnu atveju, žmonės papildomą darbą sulygina su antraeiliu darbu. Užimant dvi darbo vietas, tai yra dirbant dvejose atskirose įmonėse, pagrindinė ir antraeilė darbo vieta yra viena kitai nepavaldžios. Tuo atveju privaloma turėti atskiras darbo sutartis, su atskiromis darbo sutarties sąlygomis, kurios negali trukdyti viena kitai. Todėl nutrūkus vieniems darbo santykiams, vienoje organizacijoje, darbas kitoje išlieka. Visa kita yra papildomas darbas.

Pabrėžiame, kad papildomas darbas tai yra susitarimas dėl papildomo darbo kuris tampa darbo sutarties dalimi. Kaip paprastai toje pačioje darbovietėje, vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita.

Nutraukti susitarimą dėl pagrindinio darbo šalis turi apie tai informuoti raštu kitą šalį, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Jei nutrūkta darbo sutartis dėl pagrindinio darbo atliekamų funkcijų su ja nutrūkta ir papildomo darbo santykiai, šiuo atveju galioja bendrasis 14 dienų terminas jei LR įstatymai nenumato kitaip.

Tad nepamirškite, kad nesutinkant dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys turi teisę atleisti iš darbo pagal LR DK 57 str. 3 d.  „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“.  Iškilus sudėtingoms situacijoms konsultuokimės visais teisiniais klausimais su atitinkama kompetenciją turinčiais specialistais [email protected].

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė