Kalbėdamiesi su kolegomis, viršininku ar kitais žmonėmis, su kuriais turime palaikyti tam tikrą socialinį kontaktą, dažnu atveju net nesusimąstome kokią informaciją apie save galime atskleisti. Jeigu pokalbis yra labiau dalykinis ir konstruktyvus, apgalvojame savo išsakomas mintis ir jų perteikimą, tačiau šilto ir draugiško pokalbio metu esame labiau linkę atskleisti savo asmenybę ir privačią informaciją. Turbūt ne sykį teko susidurti oficialaus pokalbio metu, ar kalbantis su įstaigos vadovu ar pareigūnu, kad pokalbio metu stengiamasi sukurti jaukaus pasišnekėjimo įvaizdį, nuklystant į tam tikrus asmeniškumus.
Šiandien minint Europos duomenų apsaugos dieną, verta pabrėžti kad Europos Pralamento ir Tarnybos reglamentas (ES) 2016/679 (2016 m. balandžio 27 d.) patikslina ir apibrėžia fizinių asmenų apsaugos duomenis. Šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą;
Kalbant apie informacijos paskleidimą socialiniuose tinkluose, soc. žiniasklaidoje, tokios informacijos parašymas, patalpinimas, pavyzdžiui, komentare po viešu pranešimu arba atskirai viešame pranešime, laikytinas paskelbimu, kadangi ją gali perskaityti kiti asmenys. Todėl informacijos viešinimas laikytinas sutikimu naudotis paskelbta informacija ir todėl nereikia stebėtis, kad visiškai nepažįstami žmonės naudojasi Jūsų paskelbtais duomenimis.
Sudarydami sąlygas išsaugoti savo asmens duomenis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienintelė profsąjungą galiojanti nacionaliniu lygmeniu, kuri turi galimybę suteikti konfidencialią narystę. Vien iš pavadinimo galima spręsti, kad tai „nematoma“ narystė, apie kurią nežino ir jos negali kontroliuoti darbdavys. Taip pat ji asmeniui suteikia laisvę judėti, tai reiškia nenutrūkta keičiant darbo vietą, yra pririšta prie nario, o ne jo darbo vietos. Naudojantis šia narystės forma, mažesnė tikimybė kilti interesų konfliktui. Dažnai pasitaiko, jog darbdavys žinodamas, kad jo darbuotojas priklauso profsąjungai, išreiškia savo nepasitenkinimą ir darbuotoją stebi pro „padidinamąjį stiklą“. Kaip paprastai iš tokio darbuotojo daugiau reikalauja ar kitaip išskiria iš kitų, profsąjungoms nepriklausančių, darbuotojų. Verta paminėti, kad kilus darbo ginčui, profsąjungos narys neturi pats tiesiogiai dalyvauti ir aiškintis su darbdaviu, šį procesą reguliuoja LPS „Sandrauga“ teisininkai, o darbuotojas lieka nepaliestas tiesioginių darbdavio nepasitenkinimo išraiškų ar kitokių ginčų metu iškilusių niuansų.
Vis tik valstybinės ir nevalstybinės organizacijos dažnai, užslėptai piknaudžiauja minėtu ES reglamentu. Kai reikia viešai paskelbti vadovų, administracijos darbo užmokestį arba skiriamus priedus, bei kitus duomenis kurie gali būti viešai prieinami juos nuasmeninus, šie duomenys neviešinami„prisidengiant“ ES duomenų apsaugos direktyva. Tokia praktika leidžia paslapčiomis priimti sprendimus, kurie gali būti diskriminuojantys kitus darbuotojus. Ar kiti asmenys pažeidinėja Jūsų teises reikalaudami ypatingų duomenų? Praneškite mums…
Aut: Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė
Europos Pralamento ir Tarnybos reglamentas: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj/lit