Nors Trišalėje Taryboje LPS „Sandrauga“ pasiūlymus atlyginimus ir kitas išmokas komandiruojamiems darbuotojams mokėti tik pavedimais į banko sąskaitas, pasitiko darbdavių pasipriešinimas, savo išsikeltų tikslų siekiame iki galo.

Sulaukę diskusijų komentaruose ir pastebėjimų paštu, nusprendėme nelaukti kito Trišalės Tarybos posėdžio. Turėdami įtarimų, kad ši įstatymo pataisa gali būti stabdoma ir galiausiai vėl padėta į stalčių, kreipėmės į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę.

Kreipimesi aiškiai išdėstėme savo argumentus ir konkrečius pasiūlymus. Prašėme Premjerės atsakingai pažvelgti į situaciją ir savo kompetencijos ribose kuo skubiau inicijuoti šio įstatymo svarstymą ir priėmimą.

„Puikiai suprantame, kad Vyriausybė šiuo metu užsiima koronaviruso pandemijos suvaldymu. Tačiau galiojant dabartinei tvarkai kasdien apgaunami sąžiningai dirbantys darbuotojai, todėl šis sprendimas laukti negali.“ – teigė LPS „Sandrauga“ Pirmininkas Kęstutis Juknis.

Blogas darbdavių pavyzdys, kaip ir virusas, gali būti užkrečiamas. Todėl svarbu kuo greičiau pažaboti bent menkiausias galimybes tokiai kai kurių darbdavių savivalei.

Aut: Raminta Aleknavičienė

Visi žinome, kad kiekvieno iš mūsų ir mūsų tautos istorija neatsiejama žvelgiant į ateitį. Juk tauta yra istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. Lietuvoje istorijos archyvai pradėti kaupti XIII a. pirmoje pusėje. Su kiekvienu istoriniu Lietuvos laikotarpiu, kūrėsi vis daugiau archyvų, todėl 1995 m. vasario mėnesį, bendrai pakrikštyti į Lietuvos archyvų departamentą. Nuo 2017 m. Lietuvos archyvų sistemą sudaro 9 valstybės archyvai. Šiais metais Lietuvos archyvams sukanka 100 metų.

Šia proga prisiminkime, kodėl Lietuvos istorija yra labai svarbi ir graži. Nepamiškime, kad esame viena iš trijų Baltijos šalių ir turime priėjimą prie Baltijos jūros uosto. Tai labai svarbi geografinė padėtis ne tik dėl ekonomikos (naftos gavybos, žvejybos, gintaro), tačiau ir labai pavojinga. Tą įrodo mūsų istorija, kurioje užfiksuota, kad Klaipėdos kraštą Lietuva prisijungė tik 1923m. o 1939 m. kovo 23 d. Hitleris pareikalavo kad Klaipėdos kraštas (Mažoji Lietuva) būtų perduoda trečiajam reichui, vokiečiai šį kraštą pervadino „Memelland“  vardu. Tačiau TSR (tarybų sąjungos respublika) neturėjo priėjimo prie jūros, suprasdami kokia tai svarbi geografinė padėtis, 1945m. sausio 28 d. įvedė Raudonąją armiją į dabartinį Klaipėdos kraštą, o vasario 4d. ir į Kuršių Neriją.

Šiandien tai pat minime Klaipėdos krašto dieną. Šią dieną pagerbiamas Klaipėdos kraštas ir jame gyvenantys žmonės. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ Klaipėdos regione yra įsteigusi ne mažai padalinių ir padeda daugeliui žemaičių ginti savo teises. Sveikiname Klaipėdos krašto dirbančiuosius ir visus žmones su vardadieniu. Linkime Jums sveikatos ir pasididžiavimo saugant Klaipėdos krašto kalbą, papročius ir tradicijas.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ jau ilgus metus susiduria darbo ginčų bylomis dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Pagrindinis šių bylų baigties aspektas yra darbuotojo parašo tikrumas ant kasos išlaidų orderio, kurį liepė pasirašyti vadovas. Darbdavys teigia – sumokėjau, darbuotojas – negavau atlyginimo arba dienpinigių. Dažniausiai tokie ginčai baigiasi darbuotojo nenaudai, nes išmokėjimo grynais pinigais fakto nebuvimo, beveik neįmanoma įrodyti.

Dėl teisinių žinių trūkumo, taip pat veikiant darbdavio spaudimui ar kitoms aplinkybėms, darbuotojai, o ypač tie kurių pajamos per mėnesį yra kintančios (jas sudaro darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) patiki įvairiausiomis įmonės vadovų sukurtomis istorijomis, kad žmogus pasirašytų orderį. Dažnu atveju, ypač tolimųjų reisų vairuotojai nėra pasiskaičiavę kiek turi gauti pinigų, todėl kai kurie darbdaviai tuo naudojasi vis kažkiek neprimokėdami.

Šios istorijos ir pavyzdžiai yra neišsemiami, todėl Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos Respublikos Trišalei Tarybai pristatė parengtą įstatymo projektą, dėl LR DK 146 straipsnio papildymo 3 dalimi. Šiuo projektu siekiama aiškumo ir skaidrumo kalbant apie darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, todėl siūlome reglamentuoti ir atsiskaitymo už darbą būdą, t.y. mokėti pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą.

Šio projekto įteisinimas, padėtų ne tik greitai išspręsti kilusius ginčus dėl išmokų tarp darbdavio ir darbuotojo, tačiau sumažintų šešėlinę ekonomiką šalyje. Šiuo metu cirkuliuojančių „juodų“ pinigų rinkoje sumažinimas, papildytų šalies biudžetą, pagerintų kaip teisinės valstybės įvaizdį tarptautiniu mastu.

LPS „Sandrauga“ šį klausimą jau kelią nuo neatmenamų laikų, tačiau suinteresuotų asmenų ir institucijų, organizuotas pasipriešinimas skaidrumui toks didelis, kad be aukščiausių valstybės vadovų įsikišimo, be politinės valios Seime, vargu ar bus išspręstas.

Trišalė Taryba išanalizavusi LPS „Sandrauga“ pateiktą projektą, nusprendė į sekantį posėdį pasikviesit banko atstovus, ekspertus ir svarstymą pratęsti vasario mėnesį.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Prieš kelias savaites dalinomės patirtimi apie tolimųjų reisų vairuotojų patiriamas problemas. Tema yra plati ir itin aktuali turint omenyje tai kokią didelę dalį Lietuvoje užima transporto sektorius. Stebėdami spartų narių, dirbančių tolimųjų reisų vairuotojais, augimą LPS „Sandrauga“, manome, kad vertėtų pateikti ketelą patarimų kaip vairuotojams nelikti apgautiems ir išvengti bylinėjimosi proceso.

Atlyginimų mokėjimas grynaisiais pinigais.

Nors gyvenamie XXI a. ir grynieji pinigai vis labiau stumiami iš apyvartos, vežėjų bendrovės vis dar linkusios išmokėti atlyginimus ir kitas išmokas grynaisiais pinigais. Valstybei sumokėtų mokesčių klausimą galime palikti Mokesčių Inspekcijai. Vis dėlto darbuotojams svarbu žinoti, kad patvirtinti pinigų gavimą parašu galima tik gavus pinigus. Nors pasitikėjimas yra svarbu, tačiau išgirdus darbdavio prašymą „pasirašyk, o pinigus atnešiu rytoj“ reikėtų tiesiog mandagiai pranešti, kad parašą padėti taip pat galėsite rytoj. Taip pat svarbu žinoti, kad atlyginimą gavus į banko sąskaitą, jokių papildomų dokumentų pasirašinėti nereikia.

Kitokio nei sutartyje nurodyto atlyginimo mokėjimas.

Atrodytų kaip tai gali nutikti, tačiau pasitaiko ir taip, kad darbdaviai realiai moka didesnį, nei sutartyje nurodytą atlyginimą. Žodinių susitarimų gali būti įvairių: mokėjimas už nuvažiuotą kilometrą, už reisą, už parą ir t. t. Nors visa tai atrodo neblogai, tačiau pasibaigus darbdavio geranoriškumui ar tiesiog nusprendus darbuotoją iškrapštyti iš darbo, darbdavys ištraukia sutartį, kurioje nurodytas minimalus atlyginimas ir apie papildomus susitarimus girdėti nebenori. Dažnu atveju ištraukiamas lemiamas koziris pareiškiant „Kur Jūsų įrodymai?“. Praktikoje tokius susitarimus įrodyti galima, tačiau tikimybė nevisuomet būna didelė, todėl primygtinai rekomenduojame visus susitarimus su darbdaviu išdėstyti rašytine forma. Jei to padaryti nepavyksta, būtina sukaupti kuo daugiau įvairių įrodymų, patvirtinančių esamus susitarimus.

Išskaičiavimas už žalas ir kurą.

Dardbaviai neretai piktnaudžiauja darbo kodekso suteikta privilegija, be atskiro darbo ginčų komisijos sprendimo iš darbuotojų atlyginimų išskaičiuoti tikras ar tariamas žalas, jei žalos suma neviršija vieno mėnesio darbo užmokesčio. Vertėtų nepamiršti, kad tai nepašalina darbdavio pareigos įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl darbuotojo kaltės. Jeigu žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės, veiksmų būtina imtis nedelsiant. Svarbu paprašyti darbdavio paaiškinti kodėl Jūsų atlyginimas buvo „apkarpytas“, kokiais įrodymais žala grindžiama. Taip pat būtina teisėtais būdais rinkti savo įrodymus, patvirtinančios, kad žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės. Tinka beveik viskas: nuotraukos, garso įrašai, dokumentai, liudytojų parodymai… Savalaikis ir tinkamas reagavimas į darbdavio savivalę smarkiai padidina šansus laimėti ginčijant tokius išskaitymus Darbo ginčų komisijoje ar teisme. Savo nariams visada rekomenduojame kreiptis į mus , Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“.

Pasidalinkite dėl kokių neišvardintų priežasčių į ginčus su darbdaviu patenkate Jūs arba užduokite rūpimus klausimus facebook komentaruose bei [email protected]. Kvalifkuoti teisininkai suras visų kylančių konfliktų ar problemų sprendimo būdą.

Aut: Petras Kurmelis

LPS „Sandrauga“ veikloje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet nariai prašo dėl jiems iškilusių problemų kreiptis tiesiai į teismą. Pirmiausia pabrėžiame, kad daugumą problemų siūlome spręsti derybų būdu. Tai yra kur kas pigesnis, efektyvesnis ir greitesnis būdas. Derėtis su darbdaviais gali darbuotojas ar profesinių sąjungų atstovai. Tačiau, jei derybos susiklosto nesėkmingai, tuomet kreipiamasi į darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantį organą. Jau kelis metus, norint išspręsti darbo ginčą, pirmiausia privaloma kreiptis į darbo ginčų komisiją, apie kurios skirtumus nuo teismo šiandien ir papasakosime.

Ko gero ryškiausias Darbo ginčų komisijos ir teismo skirtumas – Darbo ginčų komisijoje bylos yra nagrinėjamos nemokamai. Be to, Komisijai priėmus sprendimą, nebūtina atlyginti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai itin svarbu, kadangi darbuotojai, kurių teisės yra pažeidžiamos, jas gali ginti nebijodami, jog teks apmokėti astronominio dydžio sąskaitą už darbdavio pasisamdytą brangų advokatą.

Taip pat ganėtinai įdomus Darbo ginčų komisijų aspektas – Komisijos nariai. Komisiją sudaro vienas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis Valstybinės Darbo Inspekcijos darbuotojas ir po vieną darbuotojų ir darbdavių atstovą. Taip siekiama, kad byla būtų nagrinėjama ne vienasmeniškai ir būtų tinkamai atstovaujami abiejų šalių interesai. Kadangi profesinės sąjungos turi teisę skirti atstovus, darbo ginčus Komisijoje nagrinėja ir LPS „Sandrauga“ teisininkai.

Nesutinkant su Komisijos sprendimu galima kreiptis į teismą. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad procesas teisme tampa žymiai brangesnis ir ilgesnis. Kaip jau minėta, netenkinus ieškinio, gali tekti atlyginti kitos pusės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Svarbu pastebėti, kad Komisijos, nagrinėjančios konkrečią bylą, pirmininkas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, be to nemažai darbo bylų būna nesudėtingos, todėl teismuose iš esmės pakeičiama tik dalis Komisijų priimtų sprendimų. Darbo ginčų nagrinėjimo tvarka yra detaliai išdėstyta LR Darbo kodekso II – ame skyriuje.

Aut: Petras Kurmelis