Šiandien įvyko Valstybinės Darbo Inspekcijos veiklos už 2020 metus pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio. Buvo aptarti vykdyti darbo kontrolės rezultatai, elektroninio inspektavimo perspektyva, bei nauji tikslai išsikelti 2021 metams.

VDI  vadovas Jonas Gricius išreiškė nerimą dėl nuolat augančio darbo ginčų komisijos darbo krūvio, kuris apsunkiną teisingų sprendimų priėmimą. 2020 m. pasikeitė per visą DGK veiklos laikotarpį egzistavusi gautų prašymų didėjimo tendencija – prašymų gauta apie 7 proc. mažiau nei per 2019 m., tačiau net apie 42 proc. išaugo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius: 2019 m. buvo priimta sprendimų dėl 9582 reikalavimų, o 2020 m. – dėl 13644. Kaip įprasta, darbuotojai pateikė 95 proc. prašymų (6981), darbdaviai – tik 5 proc. (373). ​

Tai pat buvo atkreiptas dėmesys į nelegalaus darbo ir nedeklaruojamo darbo propagavimą. Tai silpnina mūsų valstybės ekonomiką. Bei vis dar jaučiamas vyrų ir moterų užimtumo, bei darbo užmokesčio disbalansas. Šių problemų sprendimui yra siūloma nauja elektroninio inspektavimo sistema. Tai elektroninių paslaugų darbdaviams sistema, kuri suteikia galimybę:

• Teikti VDI privalomus pranešimus
• Gauti atsakymus apie sėkmingai pateiktą informaciją ar klaidas
• Realiu laiku matyti pateiktų duomenų apdorojimo būklę
• Savanoriškai deklaruoti DSS ir DT aktų vykdymo būklę
• Teikti privalomas temines ataskaitas dėl DSS ir DT aktų vykdymo įvertinimo (2021 m. – dėl PPĮ nuolatinės priežiūros)

VDI 2021 m. veiklos prioritetai:

• Mažinti šešėlinę darbo rinką
• Didinti visuomenės netoleranciją šešėliui
• Užtikrinti darbo teisės pažeidimų prevenciją, kontrolę
• Skatinti darbdavius užtikrinti saugią darbo aplinką
• Tobulinti darbo ginčų komisijų veiklą

Visus šiuos siekius galime vertinti teigiamai, bet ar jie bus įgyvendinti aiškaus atsakymo nėra. Reikia siekti kuo geresnio bendradarbiavimo tarp VDI, DGK ir profsąjungų, nes kol kas tai yra tik teoriniai pamąstymai.

Aut: Lukas Žižys

Štai ir sulaukėme verbų sekmadienio vis dar varžomi karantino ribojimų. Pasiilgę tradicinių švenčių giminių apsuptyje turime išlikti sąmoningi ir vertinti šiuos kuklesnius paminėjimus, savo šeimos (vieno namų ūkio) rate. Todėl ypač prasminga įsigilinti ir suprasti verbų sekmadienio prasmę.

Verbų sekmadienis pradėtas minėti VI amžiuje. Krikščionys tiki, jog tai širdžių atvėrimo Kristui šventė. Šią dieną Kristus įžengė į Jaruzalę, jį pasitiko garbinanti minia, kuri po kurio laiko šaukė: “Ant kryžiaus jį!…”. Jėzui Kristui kenčiant nukryžiavimo kančias, budeliai jį plakdavo palmių rykštėmis iki pat jo mirties.

Daugelyje Europos šalių, ši diena minima kaip palmių sekmadienis. Tačiau Lietuvoje palmės neauga, todėl jas pakeitė kadagių ryšuliai. Kadagys žaliuoja visus metus, tikima, kad jis apsaugo nuo blogio, išgydo nevaisingumą, kitas sunkias ligas. Dėl šių savybių, Suvalkijoje verbos buvo pinamos tik iš kadagio šakelės.  Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šakutę su „kačiukais“, o vyresnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų. Pietryčių Lietuvoje verbos buvo rišamos iš įvairiaspalvių popierinių gėlių puokštės.

Būtent iš Suvalkijos regiono ir kilęs paprotys “nuplakti” su verba. Kadangi šiame regione buvo priimta iš anksto pasiruošti po kadagio šakelę, jau verbų sekmadienio išvakarėse. Vaikai skubėdavo kuo pirmesni “nuplakti” kitaip sakant nuverbyti visus. Plakdami sakydavo: „Ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?“ Iki šių dienų išliko šis smagus paprotys.

Tik nepamirškite, kad senoliai tiki, jog į namus atsinešta pašventinta verba saugo nuo blogio. Ji turi apkeliauti visus namų kampelius. Senoji – likusi nuo ankstesnių metų šiukštu negali būti išmesta, o turi būti pagarbiai sudeginta.

   LPS “Sandrauga” linki, tikėjimo ir papročių bei tradicijų puoselėjimo, nes tik tai mūsų valstybę daro išskirtinę ir tokią gražią.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Vis dar gyvenant karantino sąlygomis ir daugumai žmonių dirbant iš namų, pastebima, kad jų psichologinė savijauta vis labiau silpnėja. Esminiai faktoriai: darbo ir poilsio laiko suvienodėjimas, organizaciniai darbo planavimo sunkumui ir atsiskyrimo bei vienatvės jausmas. Lietuvoje vyrauja neigiamas požiūris į asmenis, kurie kreipiasi psichologinės pagalbos tiek darbdavių, tiek visuomenės. Tačiau šią problemą reikia spręsti, bet po kol kas sprendimų būdų nėra matoma.

Skandinavijos šalyse tokiose kaip Danija, darbovietėse yra skirtas etatas psichologui. Jis suteikia darbuotojams reikiama paramą ir jų išklauso. Bet Lietuvoje tokios praktikos nėra ir darbuotojai su savo problemomis turi susitvarkyti patys. Šia tema diskutavo ir Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos nariai.

Laura Marchetti psichologinės sveikata ekspertė iš Italijos atkreipė dėmesį į tai, jog ne vien darbuotojai, kurie dirba iš namų patiria psichologinius išgyvenimus. Darbuotojai, kurie dirba su žmonėmis, kaip medikai ir pareigūnai taip pat patiria didelį stresą dėl esamos pandemijos ir rizikos apsikrėsti. Darbuotojų sveikata apima daug platesnį spektrą, bet reglamentai rūpinasi tik jų fizine sveikata. Todėl reikia pildyti teisės aktus ir įtraukti darbuotojų psichologinės sveikatos apibrėžimą.

Serbijos gydytojų ir vaistininkų profsąjungos lyderė Gorica Djokic pabrėžė, kad sveikatos skyriaus darbuotojai nebeturi asmeninio gyvenimo ir nuolat privalo dirbti. Tai sukelia sunkius išgyvenimus ir stresą, kas kenkia jų sveikatai. Europos Sąjungos teisės aktai neatsižvelgia į psichologinę paramą darbuotojams, todėl reikia imtis veiksmų tai pakeisti.

Dauguma žmonių nežino, kad profesinės sąjungos tarp jų ir LPS „Sandrauga“ yra pasirašiusi Nacionalinę Kolektyvinę sutartį. Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, bei 2 papildomas mokamų kasmetinių atostogų dienas mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Darbdaviai turėtų pasirūpinti savo darbuotojų gerove ir juos informuoti apie papildomas atostogų dienas, kurios skirtos jų fizinei ir emociniai sveikatai gerinti.

Profesinėse sąjungose dirbantys teisininkai dažnai atlieka ir psichologų funkcijas. Jiems tenka išklausyti visų savo narių problemas ir kartai suteikti ne vien teisinę bet ir psichologinė pagalbą. Rocio Diaz Conde profsąjungų atstovė iš Ispanijos patvirtino, jog jie teikia psichologines konsultacijas savo nariams ir tai tikrai padedą gerinti jų sveikatą.

Tai verčia susimastyti ar nebūtų reikalingas psichologo etatas profesinėse sąjungose ir Lietuvoje. Vyriausybė galėtų finansuoti šią idėja nes ji tikrai yra aktuali ir Lietuvoje veikiančių profsąjungų nėra pernelyg daug. LPS „Sandraugai“ svarbu kad darbuotojai, žmonės kalbėtų, rašytų ir nebūtų tik pasyvūs stebėtojai. Tyla labai dažnai reiškia sutikimą.

Aut: Lukas Žižys

Darbo santykių komisijos posėdyje buvo aptartas esminis klausimas: kaip darbdaviai privalo atsiskaityti su savo darbuotojais. Darbo kodekso papildymas įtraukiant atsiskaitymą su darbuotojais pervedant darbo užmokestį į jų nurodytas sąskaitas sumažintų apgaulės ir šešėlinės ekonomikos riziką. Šiame posėdyje dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.

Ministerijos palaikoma pozicija, jog visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų darbo srities reikia nustatyti darbo užmokesčio pervedimą į nurodomas sąskaitas. Tačiau pradinis siūlymas, kurį pateikė LPS „Sandrauga“ buvo nustatyti privaloma atsiskaitymą su komandiruojamais darbuotojais, dėl kurių ir kyla daugiausiai darbo ginčų.

Net 9806 reikalavimai pareikšti, dėl netinkamo atsiskaitymo darbo ginčų komisijai praėjusiais metais, kas sudarė 75 % visų keliamų darbo ginčų. Darbuotojams yra sunku įrodyti, kad jiems nebuvo sumokėtas pilnas darbo užmokestis, nes darbdaviai lengvai gali manipuliuoti išrašydami kasos išlaidų orderius. Darbo ginčų komisija šio griežtos apskaitos dokumento tikrumo netiria, tam reikalingas ikiteisminis tyrimas.

Aurelija Maldutytė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija vadovė pateikė pasiūlymą, jog šią problemą galima lengvai išspręsti įvedus privalomą kasos orderio šaknelės išdavimą darbuotojui. Tai būtų konkretus įrodymas, jog darbdavys pilnai su juo atsiskaitė.

  LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė, jog atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais atlyginimą pervedant į jų nurodomas sąskaitas turi būti įtvirtintas darbo kodekse. Tai sumažintų riziką tiek darbuotojams tiek ir darbdaviams piktnaudžiauti savo teisėmis.

LPS konfederacija atstovė Evelina Šilinytė iš dalies pritaria grynųjų pinigų atsisakymui, bet tvirtos pozicijos šiuo klausimu neturi. Tokį neužtikrintą požiūrį dėl komandiruojamų darbuotojų LPS „Sandrauga“ vertina skeptiškai, nes ši organizacija gyvuoja ne tik iš savo narių mokesčių, tačiau pajamas gauna ir iš papildomos veiklos, kas prieštarauja ne pelno siekiančios organizacijos nuostatams.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas pareiškė nuomonę, jog nėra jokios informacijos kas yra šešėlinė ekonomika ir kaip ji turėtų būti mažinama. Buvo sukritikuota teisėkūros sistema, jog Vyriausybė priima svarbius sprendimus be jokių pasitarimų su socialiniais partneriais ir neatsižvelgia į kylančias administracines problemas. Reikia imtis kitų priemonių be Darbo kodekso keitimo. Tačiau jokių idėjų, kaip spręsti kylančias problemas nepasiūlė.

Gaila bet po šio susitikimo bendros vieningos nuomonės pasiekti nepavyko. Ministerijos atstovai padėkojo už dalyvavimą ir leido suprasti, kad galutinis sprendimas jau yra pasiektas ir bus perduotas į Trišalę Tarybą tolesniam svarstymui.

Aut: teisininkas Lukas Žižys

Šiandien įvyko Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.

Šio susitikimo metu daugiausiai dėmesio sulaukė integracijos bei pabėgėlių įtraukimo veiksmų planas ir Darbo kodekso teisinio reguliavimo stebėsenos praktika.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinės darbo inspekcijos inspektorius Jonas Gricius pristatymo metu pažymėjo, jog DK stebėsenos praktika atskleidė esminių problemų. Viena ryškiausių, dėl kurios vyksta daugiausiai darbo ginčų net 76 %, netinkamas atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais. Tai aktualiausia statybų, paslaugų bei logistikos/transporto sektoriuose.

Šiuos statistinius duomenis galima sumažinti Vyriausybei priėmus projektą, kuriuo DK 146 str. būtų papildytas 3 dalimi. Ši teisės norma reglamentuotų einamojo mėnesio komandiruojamiems darbuotojams atsiskaitymo skaidrumą. Darbdaviai su darbuotojais atsiskaitydami už atliktus darbus komandiruočių metu ir dienpinigius pervestų juos į darbuotojų nurodytas sąskaitas. Taip sumažėtų ir šešėlinė ekonomika, kuri buvo išskirta kaip kita aktuali problema.

LR seimo narys Algirdas Sysas akcentavo, kad prieš tai buvusi valdžia liberalizuojanti Darbo kodeksą, žadėjo sukurti net 85 tūkstančius naujų darbo vietų, tačiau šis siekis nėra pasiektas iki šiol. Esant pandemijos laikotarpiui toks siekis atrodo visiškai nepasiekiamas. Kur dabar to buvusio premjero atsakomybė pradingo kartu su žadamomis darbo vietomis?

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis posėdžio metu atkreipė dėmesį į suminės darbo laiko apskaitos problematiką. Darbdaviai laisvai piktnaudžiauja ir manipuliuoja savo darbuotojų darbo laiku. Jiems pavedama dirbti ilgas darbo valandas už kurias nėra tinkamai atsilyginama tą patį mėnesį, o dėl to kenčia jų pačių ne tik socialinė gerovė bet ir finansinė. Ilgų darbo valandų pasekoje nuolat jaučiamas nuovargis, kas įtakoja didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių darbe, didesnę profesinių ligų susirgimo tikimybę. Darbuotojams nebelieka laiko atsikvėpti ir pabūti su savo šeimos nariais ir artimaisiais.

Pabėgėlių integracija į darbo ir ekonomikos rinką yra geras siekis, tačiau darbdaviai tuo piktnaudžiauja, mokėdami žymiai mažesnius darbo užmokesčius.

Atvykusiais asmenimis iš užsienio visų darbo vietų, kaip svajoja kai kurie „verslininkai“ neužpildysime. Pats laikas gerbti savo darbuotojus ir mokėti jiems tinkamą darbo užmokestį. Faktas, kad per metus darbo ginčų komisijos priteisti darbuotojams išmokėti virš 9 milijonų eurų kalba pats už save.

Aut: teisininkas Lukas Žižys