Suminės darbo laiko apskaitos derinimai – artimiausi tikslai

Šiandien įvyko Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.

Šio susitikimo metu daugiausiai dėmesio sulaukė integracijos bei pabėgėlių įtraukimo veiksmų planas ir Darbo kodekso teisinio reguliavimo stebėsenos praktika.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinės darbo inspekcijos inspektorius Jonas Gricius pristatymo metu pažymėjo, jog DK stebėsenos praktika atskleidė esminių problemų. Viena ryškiausių, dėl kurios vyksta daugiausiai darbo ginčų net 76 %, netinkamas atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais. Tai aktualiausia statybų, paslaugų bei logistikos/transporto sektoriuose.

Šiuos statistinius duomenis galima sumažinti Vyriausybei priėmus projektą, kuriuo DK 146 str. būtų papildytas 3 dalimi. Ši teisės norma reglamentuotų einamojo mėnesio komandiruojamiems darbuotojams atsiskaitymo skaidrumą. Darbdaviai su darbuotojais atsiskaitydami už atliktus darbus komandiruočių metu ir dienpinigius pervestų juos į darbuotojų nurodytas sąskaitas. Taip sumažėtų ir šešėlinė ekonomika, kuri buvo išskirta kaip kita aktuali problema.

LR seimo narys Algirdas Sysas akcentavo, kad prieš tai buvusi valdžia liberalizuojanti Darbo kodeksą, žadėjo sukurti net 85 tūkstančius naujų darbo vietų, tačiau šis siekis nėra pasiektas iki šiol. Esant pandemijos laikotarpiui toks siekis atrodo visiškai nepasiekiamas. Kur dabar to buvusio premjero atsakomybė pradingo kartu su žadamomis darbo vietomis?

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis posėdžio metu atkreipė dėmesį į suminės darbo laiko kestutis-juknis-79556921apskaitos problematiką. Darbdaviai laisvai piktnaudžiauja ir manipuliuoja savo darbuotojų darbo laiku. Jiems pavedama dirbti ilgas darbo valandas už kurias nėra tinkamai atsilyginama tą patį mėnesį, o dėl to kenčia jų pačių ne tik socialinė gerovė bet ir finansinė. Ilgų darbo valandų pasekoje nuolat jaučiamas nuovargis, kas įtakoja didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių darbe, didesnę profesinių ligų susirgimo tikimybę. Darbuotojams nebelieka laiko atsikvėpti ir pabūti su savo šeimos nariais ir artimaisiais.

Pabėgėlių integracija į darbo ir ekonomikos rinką yra geras siekis, tačiau darbdaviai tuo piktnaudžiauja, mokėdami žymiai mažesnius darbo užmokesčius.

Atvykusiais asmenimis iš užsienio visų darbo vietų, kaip svajoja kai kurie „verslininkai“ neužpildysime. Pats laikas gerbti savo darbuotojus ir mokėti jiems tinkamą darbo užmokestį. Faktas, kad per metus darbo ginčų komisijos priteisti darbuotojams išmokėti virš 9 milijonų eurų kalba pats už save.

Aut: teisininkas Lukas Žižys