2019-03-15
Šiandien, kovo 15 d., 10:30 val., prasidėjo numatytas Vyriausybės komisijos, rengiančios strategiją dėl viešojo sketoriaus darbuotojų atlyginimo didinimo iki 2025 metų, posėdis. Posėdyje dalyvauja Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis bei komiteto narė Diana Gurevičienė.
Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektu siekiama:
- vykdyti nuoseklią viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo, viešųjų paslaugų kokybės gerinimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio politiką;
- mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo skirtinguose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir neisteminių šių įstatymų pakeitimų;
- konstruktyvaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, ieškant sprendimų ir kompromisų, derantis dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo.
Strategijos tikslai – mažinti disproporcijas tarp atskiruose viešojo sektoriaus srityse dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo, užtikrinti socialiai teisingesnį viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimą, siekiant, kad darbo užmokesčio dydis priklausytų nuo darbo pobūdžio, darbo funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumų, asmens profesinio lygio bei kvalifikacijos, užtikrinti tvarų ir ilgalaikį viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo augimą atsižvelgiant į Lietuvos ekonominio vystymosi tendencijas ypatingai į infliacijos ir ekonominio produktyvumo pokyčius, taip pat siejant darbo užmokesčio didinimą su sektorių efektyvumo didėjimu bei paslaugų gyventojams kokybės augimu.
Strategijoje apžvelgiamas visas Lietuvos viešasis sektorius, išskyrus valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir kontroliuojamų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojus. Viešajam sektoriui priskiriamos visos biudžetinės įstaigos (tiek valstybės, tiek savivaldybių) ir viešoisos įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė arba kai valstybė ar savivaldybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.
Viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo reglamentavimas.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimą Lietuvoje reglamentuoja skirtingi teisės aktai, kuriuose numatytos skirtingos darbo apmokėjimo sąlygos. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, teisėjų, prokurorų. Specialių tyrimų tarnybos pareigūnų, diplomatų, mosklo darbuotojų ir kt. darbo apmokėjimas reglamentuotas atskiruose įstatymuose. Nors 31 proc. Viešojo sektoriaus darbuotojų dirba viešosiose įstaigose, kurių dalininkai yra valstybė arba savivaldybės, šių įstaigų darbuotų, išskyrus vadovus, darbo apmokėjimo be Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų jokie specialieji įstatymai ar Vyriausybės nutarimai nereglamentuoja. Toks išbalansuotas darbo apmokėjimo reglamentavimas sudaro prielaidas darbo užmokesčio disproporcijoms. Pastebima tendencija atskirų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuoti atskirais įstatymais ir darbo užmokestį sieti ne su vieningu visam viešajam sektoriui pareiginės algos baziniu dydžiu, o su kitais dydžiais, pvz. Su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ar atitinkamo sektoriaus vidutiniu darbo užmokesčiu.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas yra fragmentuotas, trūksta sisteminio požiūrio, darbuotojams (tiek vadovams, tiek žemesnes pareigas einantiems darbuotojams) yra nustatytos gana plačios pareiginės algos koeficinetų „žirklės“. Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai dažnai nėra pagrįsti ir neparodo konkrečių pareigybių darbo sudėtingumo ir atsakomybiės lygio, taip pat pastebimi ženklūs darbo užmokesčio netolygumai dirbantiems tokio paties sudėtingumo ir kvalifikacijos reikalaujantį darbą <…>.
Visą projektą rasite čia.