Pranešama, kad prie lapkritį ketinančių streikuoti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pedagogų žada streikuoti dėstytojai. Vyksta pasiruošiamieji darbai protestui, o jei nebus įvykdyti reikalavimai dėl didesnio aukštųjų mokyklų finansavimo, dėstytojai taip pat žada streikuoti.
Aukštosios mokyklos nusprendė organizuoti streiką po spalio 31 d. vykusio švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus susitikimo su profesinių sąjungų atstovais. Primename, kad Vyriausybė nesilaiko duotų įsipareigojimų numatytų 2017-aisiais pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje ir kad neskiria žadėtų 117 mln. eurų. Vietoj šios sumos kol kas figūruoja tik 55 mln. Spalio 31 d. įvykusio susitikimo metu su profesinėmis sąjungomis, ministras buvo informuotas apie galimą streiką, kuriame dalyvavo ir LPS „Sandrauga“ atstovai. Prakalbta, streikas gali paliesti apie 80–90 proc. Lietuvos mokyklų, jei prie streiko prisijungs visų profesinių sąjungų atstovai.
Masinį aukštųjų mokyklų protestą žadama skelbti dėl ateinančių metų biudžetų projekte numatyto finansavimo švietimui. Vyriausybės teikiamoje, bet dar Seimo nepriimtoje Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijoje dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis nuo kitų metų kasmet turėtų didėti ne mažiau kaip 10 proc. Vadinasi, kasmet valstybė turėtų skirti maždaug po 16,8 mln. eurų, tačiau pateiktame 2020 m. biudžeto projekte to nematyti.
Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas dar tik vykdo narių apklausą, kiek bus streikuojančių, tačiau faktas tas, kad streikas turėtų įvykti. Apie galimą protestą praėjusią savaitę savo Facebook paskyroje užsiminė ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius A. Žukauskas. Savo pranešime reikalavo Vyriausybės realios strategijos ir proporcingumo dėl kitų metų valstybės biudžeto. „Jeigu bus ir vėl tyliai užsimerkiama, turbūt neliks nieko kita, kaip tik mokytojų pavyzdžiu eiti į gatves“ – teigė VU rektorius A. Žukauskas.
Garsūs pareiškimai tiek LŠMPS tiek aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų ir atskirų asmenų susivienijimo dėl 80–90 proc. švietimo įstaigų streiko akivaizdžiai yra perdėti. LPS „Sandrauga“ primena, kad garsūs pareiškimai jokiu būdu neturi prasilenkti su teisiniais įsipareigojimais. Galiojančioje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje šalys privalo įspėti Švietimo ir mokslo ministeriją prieš tris mėnesius, kad nutraukia kolektyvinę sutartį. Tokių pareiškimų kol kas nebuvo. LPS „Sandrauga“ palaiko švietimo darbuotojų reikalavimus ir mano, kad visos procedūros turi būti teisiškai pagrįstos ir įformintos.