Paaiškėjo, kad vos vienas iš keturių lietuvių galvoja, jog socialinę atskirtį patiriantis žmogus gali dirbti ne blogiau nei kiti. Nepaisant gautų rezultatų, esant darbo jėgos trūkumui, žmonės iš socialiai jautrių grupių įgyja vis daugiau galimybių sėkmingai įsidarbinti.
Skurdas ir ilgalaikis nedarb
as yra didelės socialinės problemos. Pastaruoju metu darbdaviai susiduria su vis dažnesne problema – didėjančiu darbo jėgos trūkumu, būtent todėl ir į socialinę atskirtį patiriančius žmones imama žvelgti kiek palankiau. Darbdaviams yra rengiami mokymai ir kiti įvairūs renginiai, kuriuose aptariami nediskriminavimo skatinimo darbo rinkoje klausimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, „socialiai jautrioms grupėms priskiriami žmonės gali būti puikūs darbuotojai, tačiau darbdaviai, neturėdami patirties juos įdarbinant, neturi ir galimybių įvertinti jų turimų kompetencijų, didesnės motyvacijos bei lojalumo įmonei“. Darbdaviai visuomet gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Specialistai padės atrinkti tinkamą kandidatą. Gerų pavyzdžių galima semtis ir iš užsienio valstybių patirčių. Pvz, estų įgyvendinama reforma, kuria siekia skatinti riboto darbingumo žmonių įdarbinimą. Nemažai šalių taiko paskatas darbdaviams.
Pastebima, kad vis dažniau yra imamasi įvairių priemonių, kuriomis yra siekiama keisti visuomenės ir darbdavių nuostatas, parodant, kad ne asmeninė žmogaus praeitis, o profesinės kompetencijos ir kvalifikacija yra svarbiausia. Praktika rodo, kad nemažą reikšmę turi ir darbuotojo lojalumas darbe. Tad siekiantis gerai dirbti darbuotojas visada yra vertinamas.