Kur tik neigiama statistika, Lietuva visuomet pirmauja. Taip yra ir su dingusių žmonių statistika. Žmonių dingimo problema smogė ir Lietuvos transporto sektoriui – transporto asociacijų atstovų teigimu, kažkur dingo 15 000 vilkikų vairuotojų. Nors tai bėda verta fantastikos filmo scenarijaus ir toks įvykis tikrai vertas X Failų ar Tvin Pykso scenaristų plunksnos. Vežėjų asociacijos greitai rado sprendimą ir siekdamos padidinti įdarbinimo kvotas vairuotojų trūkumą bandys užglaistyti trečiųjų šalių piliečiais.
Gali būti, kad vilkikų vairuotojai stebuklingai nepradingo, o pabėgo patys neapsikentę vergiškų darbo sąlygų, apie kurias dažnai kalbėjome. Kas penkta vilkiko kabina Europoje jau tuščia, per keletą metų ši problema padvigubės, nes jauni iki 25 metų amžiaus vairuotojai nesudaro net septynių procentų. Tačiau kaip nekeista, atsakomybės už susidariusą padėtį darbdaviai neprisiima.
2021 m. Liepos 14 dieną, LR Socialinės apsaugos ir darbo Ministerijos iniciatyva buvo surengtas LR Vyriausybės atstovų, profesinių sąjungų ir vežėjų atstovų susitikimas, skirtas išsiaiškinti transporto sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų gerinimo problemas, aptarti galimus sprendimo būdus ir padaryti pirmuosius žingsnius dėl kvotų padidinimo. Deja susirinkimo turinį galima palyginti su komišką situaciją – kai namas dega, o jo gyventojai ginčijasi kokius tapetus klijuos. Derėtų išsiaiškinti kas lemią tokią priešpriešą tarp darbdavių ir profsąjungų.
Nors apie Lietuvą visuomet kalbama kaip apie ‘švogerių kraštą’, kur beveik visi vieni kitus pažįsta, vežėjų atstovai, ilgus metus veikiančių profesinių sąjungų lyderių nepažino ir pareikalavo prisistatyti, nors tokios reikalavimo teisės jie neturi. Prieita iki to, kad darbdaviai profsąjungų lyderius sulygino Kremliaus agentams. Vežėjų nuomone jų verslas Lietuvos ekonomikai yra ypatingai svarbus ir visi kurie tik abejoja jo skaidrumu, kovoja dėl tinkamų vairuotojų darbo sąlygų ar siekia oraus atlygio yra valstybės priešai, arba bent jau nemąstantys individai.
Kuomet LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministras vežėjų atstovams, nuolat aiškinantiems kad viskas paremta konkurencija, maloniai priminė, kad jie konkuruoja ES rinkoje ne tik dėl užsakymų, bet ir dėl darbuotojų ir patys turėtų būti suinteresuoti jų pritraukimu, nė vienas iš darbdavių atstovų nedviprasmiškai replikavo, kad viceministras yra ne savo pareigose…
Tokie pasisakymai primena praeitame amžiuje JAV susiklosčiusią situaciją, kuomet mafija buvo užvaldžiusi pervežimų rinką ir net tuometinis Prezidentas J.F. Kenedis teigė, kad jie jaučiasi tokie svarbūs, lyg tai būtų valstybė valstybėje.
Teigiamų permainų transporto sektoriuje pasieksime, kuomet atskirsime tikrus vežėjus, nuo prekybos žmonėmis, laikino įdarbinimo įmonių. Ne paslaptis, kad egzistuoja verslo modelis, kuomet Lietuvoje registruota įmonė tiesiog nuomoja vairuotojus vakarų Europos kompanijoms. Tai su pervežimais nieko bendro neturi ir kvotos jiems reikalingos darbo jėgos eksportui. Turėtume kelti klausimą kam po kvotų padidinimo, naujai įdarbinti vairuotojai iš trečiųjų šalių uždirbinės pinigus, kuomet įmonė turinti registruotus penkis vilkikus, ieško šešių šimtų darbuotojų?
LPS “Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis posėdžio pabaigoje akcentavo – „Buvo parodytas dėmesys, susirūpinimas dėl padėties transporto sektoriuje. Labai keista, kad transporto asociacijų vadovai demonstruoja visišką nesiorientavimą dėl profsąjungų misijos teikdami pasiūlymus. Tokių posėdžių ateityje reikėtų vengti, nes destruktuojantys, toksiški asmenys, privalo gerbti ne tik aukšto rango pareigūnus, tačiau ir kitus socialinius partnerius“.
Vytautas Mikalauskas