Tolimųjų reisų vairuotojų kvotų klausimas bus išspręstas ir nesusitarus su socialiniais partneriais. Bent taip mano stambiausias pervežimo kompanijas vienijančių asociacijų atstovai. Neradę pritarimo pirminėse derybose su profesinėmis sąjungomis ir ministerijos atstovais, verslo lobistai nenusileidžia ir beldžiasi iš eilės į visas įmanomas valdžios duris, bandydami pramušti savajam verslui nutarimus, nekreipdami dėmesio į vairuotojų poreikius.
Yra ne viena įmonė prisidengianti pervežimų verslu, o iš tiesų vykdanti darbo jėgos nuomą – pernuomojanti iš trečiųjų šalių atvykusius vairuotojus vakarų kompanijoms. Todėl reikėtų aiškiai skirti tikrus vežėjus, turinčius vilkikų parką ir kuriančius darbo vietas, nuo tų, kurie turėdami šešis vilkikus ieško šešių šimtų vairuotojų.
Lietuvos vežėjai nuolat akcentuoja, kiek mokesčių sumoka į valstybės biudžetą ir kokią reikšmingą dalį BVP jie sukuria. Pasakojama apie tai, kokios modernios įmonės ir kaip vadovaujasi vakarietiškais vadybos principais. Deja tai neretai tik mandagus fasadas- iš tiesų jie linkę viska spręsti senais metodais – išsimušti arba nusipirkti sau parankų valdžios sprendimą. Tik XXI a. Lietuvoje tai padaryti ne taip paprasta.
Po nenusisekusių derybų su profesinėmis sąjungomis, kuomet nepavyko primesti savo viršenybės ir pažeminti darbuotojų atstovų vežėjai išsiruošė į kryžiaus žygį. Nors aplankė ministrus, premjerę ir pavienius Seimo narius, liko nieko nepešę. Todėl šiandien šturmuoja prezidentūrą. Kai Prezidentas patars, kad reikia tartis su profsąjungomis ir socialiniais partneriais, kur tada bėgs skųstis vežėjai? Kur transporto sektorių nuves siekis išvengti derybų su profesinėmis sąjungomis, bet kokia kaina? Gal vieną kartą geriau tvirta akistata ir naujas lapas – nei socialinės atsakomybės vengimas ar vaikiškas realybės ignoravimas.
Vežėjai įpratę būti kelyje nuolat – net neaišku, kur dar juos nuneš likimas. Gal neradę užtarėjų Lietuvos valdžios koridoriuose, vyrai atstatys ietis į Briuselio pusę.
Prisidengimas nuvalkiotais išvedžiojimais, kad neįmanoma susikalbėti su profsąjungų lyderiais ir gyvenimas praeities nuoskaudomis niekur neveda. Jei pervežimų sektorius nori išlikti konkurencingas, jis turi atsigręžti į tuos kurie kuria vertę – į dirbančiuosius ir jų atstovus.
Kęstutis Juknis
LPS „Sandrauga“ pirmininkas
