Lietuvoje – istorinis įvykis: pasiektas laisvų darbo vietų skaičiaus rekordas! Šiuo metu yra beveik 27 tūkst. laisvų darbo vietų, skirtų samdomiems darbuotojams. Lyginant su praeitais metais, jų yra net 1,5 karto daugiau. Kaip bebūtų, situacija nėra tokia gera, kaip atrodo. Nors darbo vietų yra rekordiškai daug, žmonės noru darbintis nepasižymi.
„Darbdaviai imasi kraštutinės priemonės – didina darbo užmokestį“
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje susidarė 2 proc. laisvų darbo vietų. Toks rekordinis skaičius buvo pasiektas dar 2008 metais trečiąjį ketvirtį. Nustatyta, kad darbuotojų trūksta ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Labiausiai jaučiamas trūkumas transporto, statybų, informacijos ir ryšių, viešajame sektoriuose.
Kol darbuotojų trūksta, darbdaviai imasi kraštutinės priemonės – didina darbo užmokestį. Tokia priemonė labiausiai taikoma viešajame ir informacijos ir ryšių sektoriuose, kuriuose darbuotojų ieškoma intensyviausiai. Pastebima tendencija, kad laisvų darbo vietų skaičius auga ne tik nekvalifikuotam, bet ir kvalifikuotam darbui. Įmonėms darosi vis sunkiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, o norint išlaikyti ir įdarbinti naujus, bandoma didinti darbo užmokestį.
„Išmoka leido žmonėms būti namuose, nieko neveikti ir gauti už tai pinigus“
Kaip bebūtų, kyla esminiai, probleminiai klausimai: kodėl trūksta darbuotojų, nors yra didelis darbingų šalies gyventojų skaičius? Kodėl žmonės nenori dirbti? Vienas iš galimų variantų – pigi darbo jėga iš užsienio šalių. Kai kurių sektorių darbdaviai įprato samdyti žmones iš trečiųjų šalių, todėl samdyti lietuvius – nėra intereso. Tuo tarpu lietuviai nenori dirbti už tokį pat darbo užmokestį, kokį moka darbuotojui, atvykusiam iš užsienio. Galimas variantas, kad tokiu būdu lietuviai yra priversti ieškoti tokios pat specialybės darbo kitose vakarų šalyse, kuriose atlyginimas yra didesnis, nei Lietuvoje. Jeigu Lietuva ir toliau skatins imigraciją, lietuviai liks be darbo ir ieškos (geresnių) alternatyvų vakarų valstybėse.
Kita priežastis, kodėl darbovietėse trūksta darbuotojų – pačių žmonių motyvacija įsidarbinti. Vienas iš motyvų, lemiantį motyvacijos stoką ieškoti darbo, yra buvusio karantino padariniai. Asmenys, kurie dėl pandemijos sukelto karantino neteko ar nerado darbo, galėjo gauti specialią darbo paieškos išmoką, kuri kasmet didėjo. Ši išmoka leido žmonėms būti namuose, nieko neveikti ir gauti už tai pinigus. Žinoma, tokia galimybe nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasinaudoti nebegalima, nes baigėsi išmokos mokėjimo terminas. Specialistai tikisi, kad tai padarys teigiamą įtaką žmonių norui ieškoti darbo.
Kęstutis Juknis: „Už tai turime dėkoti A. Butkevičiaus ir S. Skvernelio Vyriausybėms“
Tiesa, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako, kad žmonės nenori dirbti ir dėl to, nes darbo viduje nebėra socialinės teisybės. „Neretai atsitinka atvejų, kai darbdaviai piktybiškai nemoka priedų, priemokų ar net atlyginimų savo darbuotojams. Tuo tarpu darbuotojai, įgiję tokią darbo patirtį, nebetenka noro toliau ieškoti darbo, nes turi susidarę neigiamą požiūrį į darbdavius“, – sakė Kęstutis Juknis. LPS „Sandrauga“ pirmininkas pridūrė, kad žmonės, praradę viltį užsidirbti Lietuvoje, yra priversti dirbti kitose šalyse ir tokiu būdu yra pritariama tyliai emigracijai. „Tai yra mūsų pareiga kalbėti, priešintis ir pakeisti tokią situaciją, kokia dabar yra‘, – toliau kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas.
Kęstutis Juknis pastebėjo, kad dabar LR Darbo kodeksas tapo paremtas liberalistine ideologija, pagal kurią kiekvienas turi kovoti už save, o ne garantuoti darbo teisių užtikrinimą darbuotojams. „2016 metais mes (LPS „Sandrauga“ – red. pastaba) labai kovojome, kad Darbo kodeksas nebūtų taip labai liberalizuojamas ir nebūtų toks beteisis darbuotojų atžvilgiu. Kovojome ir už tai, kad profesinių sąjungų teisės nebūtų siaurinamos, kad žmogui būtų skirta daugiau teisių ir garantijų, kad žmogus būtų gerbiamas“, – pasakojo LPS „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis, – „Daugelis seimo narių ir europarlamentarų iš pradžių bandė mums (profesinėms sąjungoms – red. pastaba) pritarti, tačiau šiems buvo pagrasinta ir jie buvo priversti užtilti“. Pasak pirmininko, LPS „Sandrauga“ laikėsi teisingos pozicijos ir jeigu kitos organizacijos, profesinės sąjungos būtų pasielgusios taip pačiai, būtų buvusi didesnė jėga ir pasipriešinimas valdžios planų įgyvendinimui. „Tas visas kitų profsąjungų, esančių Vilniuje, tarimasis ar reikia priešintis, ar nereikia, padarė meškos paslaugą ir dabar turim tokią situaciją, kad žmonės ne tik nebenori dirbti dėl mažų atlyginimų, bet ir dėl minėtų dabartinio Darbo kodekso spragų. Tai yra šalies išvaikymas ir už tai turime dėkoti A. Butkevičiaus ir S. Skvernelio Vyriausybėms“, – sakė Kęstutis Juknis.
Taigi, situacija Lietuvoje dėl laisvų darbo vietų ir nenoro dirbti išlieka vis dar problematiška. Nors specialistai teigia, kad padėtis stabilizuojasi ir daugėja norinčių dirbti, tai negarantuoja, kad ateityje darbuotojai nepavargs nuo teisybės ir garantuojamų teisių trūkumo darbe, LR Darbo kodekse. Kaip turėtų pasielgti Lietuvos valdžia? Ir ar ji nori greitai reaguoti į kritišką situaciją darbo rinkoje, kai vyksta kiti svarbūs įvykiai ne ką mažiau svarbesnėse šalies srityse? Kas atsitiks, kai beveik visas šalies jaunimas ir kiti darbingo amžiaus žmonės neapsikentę iškeliaus dirbti svetur?
Giedrius Katkauskas