Ukrainoje vykstant karui, šios valstybės civiliai, piliečiai pradėjo bėgti į kitas, kaimynines šalis. Tikėtina, kad daugiausiai keliauja vakarų link. Toks tragiškas, vis dar besitęsiantis įvykis verčia žmones palikti savo gimtuosius kraštus, baiminantis dėl savo ir artimųjų gyvybių. Visiems suprantama, kad žmonės bijo ir ieško saugios vietos, kur jų gyvybėms negresia pavojus. Ukrainos kaimyninėms ir netoliese esančioms šalims tenka prisiimti neišvengiamą naštą priimti bėgančius žmones. Tarp jų – Lietuva. Vis dėlto, kyla klausimas: ar tai kaip nors atsilieps Lietuvai ir jos darbo rinkai?
Pagal ketvirtadienį (vasario 24 d.) vakare paskelbtą LR vidaus reikalų ministerijos informaciją, Lenkija šiuo metu pasiruošusi priimti apie 200 tūkst. žmonių, tuo tarpu Latvija, Rumunija, Slovakija bei Lietuva – po 10 tūkst. žmonių. Estija kol kas pasirengusi priimti 3 tūkst. pabėgėlių. Šie skaičiai gali bet kad pasikeisti, galimai didėti. Lietuvoje pirmiausiai pabėgėlius priims Alytuje arba Marijampolėje įrengti registracijos centrai. Juose žmonės bus laikinai apgyvendinami – 72 valandoms, kol bus paskirti į kitas laikino apgyvendinimo vietas.
Savaime suprantama, kad iš Ukrainos atvykę asmenys nesėdės vietoje. Tikėtina, kad daug jų vyks į kitas valstybes, galbūt labiau į vakarus. Tuo tarpu likusieji, kurie neišgali toliau vykti ar tiesiog norintys likti arčiau Tėvynės, gali nuspręsti įsilieti į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką. Mūsų valstybėje jau ir anksčiau buvo problemų dėl įmonių, kurios ukrainiečius laikė pigia darbo jėga ir stengėsi juos įdarbinti labiau, nei lietuvius. Nors valdžios institucijos buvo apribojusios asmenų iš trečiųjų šalių priėmimus, vizų išdavimus, dabar esama situacija galimai vėl pasinaudos Lietuvos įmonės.
Yra nemaža tikimybė, kad iš Ukrainos atvykę žmonės, gali padaryti didelę įtaką Lietuvos darbo rinkai, jeigu nors pusė atvykusių pabėgėlių nuspręs likti Lietuvoje ir pabandyti joje dirbti. Tikėtina, kad žymiai sumažės laisvų darbo vietų, o lietuviai, ieškodami sau darbo, gali „likti be vaisių“. Ką tokiu klausimu yra suplanavusios atsakingos Lietuvos valdžios institucijos – kol kas dar nėra aišku. „Labai norisi tikėti, kad lietuviai, kurie geranoriškai nusprendė priimti gyventi iš Ukrainos bėgančius žmones, nebus nuskriausti“, – komentavo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Profsąjungos pirmininkas taip pat pasiūlė, kad galbūt tiems, kurie sutiko pas juos apgyvendinti ukrainiečius, galėtų būti skiriamos papildomos kompensacinės išmokos, kurios palengvintų ateityje galinčią susidaryti situaciją. „Belieka tikėtis, kad valdžia, besirūpindama pabėgėliais iš Ukrainos, nepamirš pasirūpinti ir savais žmonėmis, o Lietuvos įmonės nebus linkusios pasinaudoti šia pasipinigavimo galimybe“, – pridūrė Kęstutis Juknis.
Kad ir kaip bebūtų, kol kas didžioji dalis Lietuvos visuomenės yra nusiteikusi padėti iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, ieškantiems saugumo. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia žmones solidarizuotis su Ukrainos gyventojais, išgyvenančius šiuos sunkiai suvokiamus, tragiškus įvykius. Jeigu norite ir galite suteikti prieglobstį ar kitokią pagalbą netoli mūsų esantiems kaimynams, apsilankykite interneto svetainėje „Stiprūs kartu“ (www.stipruskartu.lt).