Lietuvos žiniasklaidoje – apstu skandalų ir kontraversiškų naujienų, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Šis tragiškas įvykis privertė sureaguoti didžiąją daugumą Lietuvos įmonių, kurios palaiko ryšius su Rusijos verslo rinka. Prekybos centrai masiškai pradėjo atsisakyti rusiškų prekių, įmonės – paslaugų, transporto ryšių. Vienas Lietuvos miesto meras, milijonierius, sulaukė kone didžiausio dėmesio tiek iš visuomenės, tiek iš politikų. Šis veikėjas neskuba atsisakyti verslo ryšių Rusijoje, kurie tiesiogiai – mokėdami mokesčius – prisideda prie finansavimo agresorei, puolančiai Ukrainą ir jos žmones.
Lietuvos visuomenė sukilo dėl šios įmonės bendradarbiavimo su Rusijos miestais, o įmonė prisidengia argumentais, kad veikla ir taip yra apsunkinta, sutrikdyta ir negali stabdyti veiklos, nes teikia paslaugas ne tik Rusijai. Galų gale, įmonės atstovai pareiškė, kad iš Rusijos šis verslo tinklas nesitrauks.
Puikiai suprantama, kodėl taip nenoriai ir vangiai šia tema kalba įmonės vadovai ir netiesioginis savininkas. Šiems asmenims atsisakyti pelną nešančios veiklos yra be galo sunku, net tada, kai tai susiję su žmonių mirtimis. Įmonė gali prisidengti įvairiais argumentais, kodėl negali nutraukti ryšių su Rusija. Lengva prisidengti finansine našta, daugybės darbo vietų praradimu ar kad darbuotojai neteks pajamų. Tačiau niekas neliepia per vieną dieną viską prarasti.
Kaip teigia Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, visada galima rasti būdų, kaip išspręsti jautrius verslo reikalus teisingai ir nepakenkiant nekaltiems žmonėms. „Lietuvos įmonės, vykstant tokiems tragiškiems įvykiams, tiesiog privalo nustoti finansuoti agresorę-karo mašiną. Savaime suprantama, kad darbuotojai gali laikinai būti prastovose. Todėl įmonės atsakingi asmenys turėtų padėti tiems darbuotojams surasti kitas darbo vietas ar bent išmokėti kompensacijas“. LPS „Sandrauga“ pirmininkas pridūrė, kad lietuviškiems oligarchams ne tiek ir svarbi yra visuomenės nuomonė ar įvykiai Ukrainoje. „Jų galvose tik pelnas, pinigai ir dar didesnis pelnas“, – sakė Kęstutis Juknis.
Tai, kas vyksta šiuo metu visai netoli mūsų – žiauru, nepateisinama ir smerktina. Tie, kurie tiesiogiai prisideda prie agresorės finansavimo nusipelnė tokių pačių sankcijų, kokių dabar sulaukė Rusijos oligarchai. Lietuvos įmonės privalo per kiek įmanomą trumpiausią laikotarpį nutraukti verslo ryšius su Rusija, tačiau nepamiršti ir paprastų dirbančiųjų bei socialinių garantijų. Jeigu sakoma, kad Lietuva – socialiai atsakinga valstybė, turime tą užtikrinti savo veiksmais ir nefinansuoti karo.
Kokią strategiją ir būtinas rekomendacijas siūlo verslui taip dažnai besireklamuojantys valdžios atstovai dar girdėti neteko. Aišku viena, kad tiek verslas, tiek dirbantieji turi orientuotis ilgalaikėje perspektyvoje.