Kol dauguma nedirbančių žmonių vangiai ieško darbo, neįgalieji, kurie dešimtmečius buvo diskriminuojami, jau kurį laiką rodo savo potencialą darbo rinkoje. Anksčiau buvo suformuota nuomonė, kad neįgalumą turintys žmonės gali apsunkinti darbo procesus, reikalauti daugiau laiko ar net padaryti įmonei nuostolių. Todėl asmenų su negalia buvo tiesiog vengiama, jie buvo atmetami. Tačiau laikas keičia šiuos stereotipus.
Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, 2021 m. net 7,8 tūkst. negalią turinčių žmonių įsitvirtino darbo rinkoje. Jie dirba tokiose pozicijose, kuriose ne kiekvienas turi tiek ištvermės ir kantrybės. Pavyzdžiui, daug neįgalių asmenų dirba apsaugos firmose, pašte, maisto gamybos įmonėse, valymo paslaugų teikėjų įmonėse, prekybos centruose, sanatorijose, aukštosiose mokyklose ir net greitosios medicinos pagalbos stotyse.
Teigiama, kad didžioji neįgaliųjų dalis nori dirbti sargais, budėtojais, automobilių vairuotojais, pagalbiniais darbininkais. Labiausiai stebina tokios kvalifikuotos pozicijos, kuriose ne kiekvienas paprastas žmogus galėtų dirbti. Pavyzdžiui, buhalteriai, IT specialistai, pardavimo vadybininkai, slaugytojai…
Vis dėlto, kaip sako Užimtumo tarnybos specialistė, neįgaliųjų integracija į darbo rinką šiais laikais turėtų būti spartesnė. Dažniausiai kliudo motyvacija ir kvalifikacijos trūkumas. Pavyzdžiui, žmonėms su negalia trukdo sparčiau įsilieti į darbo rinką kompiuterinio raštingumo, verslo kūrimo žinių, įgūdžių stoka arba dėl užsienio kalbų mokėjimo.
Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, iš visų bėdų, iš dabarties slegiančių minčių dėl karo Ukrainoje, iš savo psichologinės būsenos galime išsivaduoti tik per darbą. Tačiau, darbas negali tapti svarbiausiu elementu žmogaus gyvenime. „Žmogus turi gyventi, o ne vien tik dirbti ir dirbti. Visi turime išmokti džiaugtis gyvenimu ir atlikti gerus darbus“, – komentavo Kęstutis Juknis.
Panašu, kad lietuvių liaudies išmintis „Kas ko ieško, tas tą randa“ pasitvirtino. Kol Lietuvos nedirbantys žmonės gyvena dilemoje, sprendžiant ar verta dirbti, negalią turintys asmenys imasi iniciatyvos. Jie keičia ne tik savo kasdienius gyvenimus, bet ir laužo darbo rinkoje įsisenijusius stereotipus, kuriais jau seniai reikėjo atsikratyti.