Vasario 8 dieną, Jonavos „Achemoje“, buvo paskelbtas darbuotojų streikas. Ši kraštutinė priemonė buvo panaudota dėl įmonės vadovo atsisakymo pasirašyti kolektyvinę sutartį, kurios dėka darbuotojų sąlygos taptų geresnės. „Achemos“ vadovo teigimu, kolektyvinė sutartis nėra svarbi ir tai tėra tik „popierėlis“. Dėl tokio požiūrio, kilo didelės aistros ne tik Lietuvoje, bet sulaukė dėmesio net ir iš Europos Sąjungos profesinių sąjungų. Streikas tęsėsi beveik mėnesį laiko, tačiau, vasario 24 dieną, buvo priimtas sprendimas laikinai stabdyti „Achema“ darbuotojų streiką.
Kaip teigia AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, streikas buvo laikinai sustabdytas remiantis LR Darbo kodekso 248 straipsnio 2 punktu. Kadangi visoje Lietuvos teritorijoje, nuo vasario 24 d., yra paskelbta nepaprastoji padėtis, jos metu draudžiama organizuoti ir vykdyti streiką. Pirmininkė užsiminė, kad kai tik pasibaigs galioti nepaprastoji padėtis, AB „Achema“ darbuotojų streikas bus pratęstas: „Streikas bus tęsiamas, nes dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo nėra jokių postūmių“. Bet ar pratęstas streikas – pavyks?
Kol nebuvo paskelbta nepaprastoji padėtis, išsiaiškinta, kad paskutiniu metu streike dalyvavo vos 6 „Achemos“ darbuotojai, o kiti – sirgo. Kodėl streikuojančių darbuotojų liko tiek mažai, nėra aišku. Tačiau manoma, kad tą galėjo lemti nepasiruošimas streikui ir jo scenarijams. Pavyzdžiui, nebuvo tinkamai pasirūpinta streiko fondu, kuriuo būtų buvę galima kompensuoti ar pilnai padengti streikuojančio darbuotojo darbo užmokestį. Šiuo atveju, darbuotojai, kurie dalyvavo streike, nebegalėjo ilgiau priešintis ir grįžo atgal į darbą arba „susirgo“. Prie streiko nesėkmės galėjo prisidėti ir darbuotojų nusivylimas keliamais reikalavimais. Taip pat, dažnai tekdavo girdėti, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija turi daug tarptautinės praktikos. Deja, streiko metu pamatėme, kad to pasiruošimo labai trūko.
Streikas – kraštutinė priemonė, kurią gali inicijuoti tik profesinės sąjungos. Tačiau tam reikia daug ruoštis, rengti įvairius scenarijus. Visas profesinių sąjungų komitetas turėjo dėti pastangas, kad išaiškintų darbuotojams jų reikalavimų svarbą. Tačiau vienam žmogui prisiimti visas atsakomybes, darbus ir degant noru tapti žvaigžde – pasiekti pergalę yra be galo sunku. Ypatingai tada, kai kiti žmonės nebetiki ir yra nusivylę. Nepavykus streiko būdu pasiekti tikslų, kompromituojamas visas profesinių sąjungų judėjimas, sudaromas neigiamas vaizdas, kad profsąjungos moka tik rėkti, bet ne laimėti.
Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, sako, kad ekspromtu vykdyti streiką ir tikėtis pergalės – beviltiška. „Mes (LPS „Sandrauga“) turime nemažą patirtį ne tik protesto, piketo akcijose nuo „Inkaro“ laikų, bet ir streikuose. Stebėjome, patys dalyvavome „Achemos“ streike ir pamatėme, kad viskas vyksta neplanuotai, vargiai organizuotai, kitaip sakant – ekspromtu. Laipiojimų pro langus ateityje nebeliks, todėl būtina atsižvelgti į užsienio kolegas, kaip jie pasiruošia streikui, kaip viską sudėlioja, sukuria net kelis galimus baigties scenarijus“, – kalbėjo K. Juknis. Pirmininkas pridūrė, kad yra klaidinga manyti, kad mūsų problemas išspręs kiti, iš užsienio atvykę žmonės ar viešoji nuomonė. „Žmogui yra svarbu jo interesai, todėl negalima palikti visko išspręsti kitiems žmonėms. Jis pats turi kovoti už savo interesus“, – komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas.
Vis dėlto, streiko metu darbuotojams pavyko pasiekti šiek tiek teigiamų rezultatų. Kaip pasakoja AB „Achema“ darbuotojų profsąjungos pirmininkė, suformuotas papildomas 5 proc. dydžio skatinamasis vadovo fondas. Juo darbuotojus bus galima skatinti už papildomas iniciatyvas. 3,5 proc. padidinti gamybinių ir aptarnaujančių padalinių darbuotojų atlyginimai, o balandį pažadėta atlyginimus didinti 6,5 proc. Taip pat į gamybinių ir aptarnaujančių padalinių darbuotojų pagrindinį atlyginimą perkelta visa 20 proc. siekianti kintamoji dalis. Tai yra svarbu, nes darbdavys norėjo perkelti tik iki 15 proc. premijų iš 20 proc. numatytų,
Ar tęsis streikas, kai jis bus atnaujintas? Manoma, kad ne. Žmonės jau yra „nudegę“, todėl antrą kartą to nekartos. Nors „Achemos“ streikas buvo sustabdytas dėl nepaprastosios padėties, jau buvo galima numatyti, kad jis liks neįgyvendintas. Darbuotojai yra nusivylę iškeltais reikalavimais, pats streikas buvo prastai suplanuotas. Kompensacijų darbuotojams klausimas bus svarstomas tik kovo 8 dieną, o tai yra ryškiai per vėlu. Suprantame, kad AB „Achema“ darbuotojams yra sunku ir sudėtinga, tačiau iš šitos buvusios situacijos reikia darytis išvadas. Pirmiausia, kad nacionalinės profesinės sąjungos turi ne tik susivienyti, bet ir bendradarbiauti. Jeigu to nebus, profsąjungos taps nualintos ir jų reputacijai suduotas smūgis – parodomas silpnumas.
Vienaip ar kitaip, ieškoti kaltų nereikia. Tiesiog darykime išvadas, o jas turi padaryti ne profsąjungų padaliniai, bet centrinių profesinių sąjungų vadovai.