Šiemet, kaip ir kasmet, spalio 17 dieną „Sandrauga“ tradiciškai rengia eiseną Tarptautinės kovos su skurdu dienai paminėti. Šiandien daugelį žmonių aplanko nerimas dėl savo ateities. Šiuo metu kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Jaunas šeimas dažnai aplanko nerimas dėl finansinės ateities.
Įsivyravus infliacijai ir sparčiai augant pragyvenimo išlaidoms, o darbo užmokesčiui nuo jų atsiliekant, vis daugiau žmonių pradeda nerimauti dėl savo pinigų. Finansinis nerimas gali kamuoti visus – tiek tuos, kurie gyvena nuo algos iki algos, tiek tuos, kurie tradiciškai laikomi labiau pasiturinčiais.
Finansinio nerimo poveikis pasireiškia visame pasaulyje, tačiau didžiausią šios problemos naštą patiria Jungtinė Karalystė, kurioje kainos 2023 m. auga sparčiau nei bet kurioje kitoje išsivysčiusios ekonomikos šalyje – 7,2 %. Anglijos bankui kovojant su infliacija ir palūkanų normomis, hipotekos paskolų palūkanų normos pakilo, todėl daugelio žmonių mėnesinės išlaidos labai padidėjo. Palyginimui, JAV infliacija mažėja sparčiau, tačiau Amerikoje taip pat tvyro finansinis nerimas, ypač tarp mažesnes pajamas gaunančių žmonių, nes minimalus darbo užmokestis yra mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje.
Neseniai Jungtinėje Karalystėje atliktas 2000 britų skolininkų tyrimas parodė, kad 30 proc. jų nurodė, jog nuo ekonomikos krizės pradžios jiems pablogėjo psichikos sveikata. Labiausiai tai jaučia 25-34 m. amžiaus asmenys, šioje grupėje šis rodiklis išaugo iki 48 proc. JAV 2023 m. balandžio mėn. atliktas tyrimas parodė, kad 52 % iš daugiau kaip 2300 apklaustų suaugusių JAV gyventojų teigė, kad pinigai daro neigiamą poveikį jų psichikos sveikatai, o dažniausiai minima su pinigais susijusi problema, t.y. nepakankamos santaupos nenumatytiems atvejams. Iš tų, kurie teigė, kad pinigai kelia stresą, 29 % teigė dėl jų nerimaujantys kasdien.
Finansinių krizių metu, pavyzdžiui, netekus darbo ar gavus netikėtų sąskaitų, gali atsirasti disfunkcinis elgesio modelis, kuris dar labiau sustiprina sunkumus, susijusius su pinigais: pavyzdžiui, kai kurie žmonės, norėdami rasti kitą pajamų šaltinį, griebiasi azartinių lošimų. Žmonėms sunku sutelkti dėmesį į kasdienes užduotis, o studentams tai gali turėti įtakos mokymosi rezultatams. Namuose tvyranti emocinė įtampa gali sukelti įtampą santykiuose, nes žmonės tampa irzlūs arba užsisklendžia savyje. Piniginiai rūpesčiai ir problemos yra viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, stresą patiriantiems žmonėms gali tekti įveikti norą pasilaikyti šį jausmą sau – net jei kalbėti apie pinigus gali atrodyti gėdinga ar net tabu.
Spalio 17 dieną 14 valandą, prie Kauno miesto savivaldybės, mes atkreipsime dėmesį ne tik į pinigus, valdžios vykdomą skurdinimo politiką, neprognozuojamas palūkanas, vis didėjančias maisto produktų kainas, bet ir ieškosime išeičių, galimų poveikio priemonių, kad valdžia iš tikrųjų dirbtų žmonėms.