Lapkričio pirmąją pagerbiami šventieji, kurių paminėjimui nėra numatytos konkrečios dienos liturginiame kalendoriuje. Pirmą kartą Visų Šventųjų šventė buvo pradėta švęsti IV a. kaip Visų Kankinių diena. Pradžioje tai buvo atskirų bažnyčių, bendruomenių, bet ne visiems krikščionims privaloma šventė. Visų Šventųjų dieną į liturginį kalendorių įvedė popiežius Bonifacas IV, VIIa. pradžioje. Ši šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad jei jiems bus meldžiamasi, jie padės.
Kokios šios dienos tradicijos kitose šalyse? Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje taip pat yra tradicija šią dieną deginti žvakeles ir lankyti artimųjų kapus. Tačiau yra ir skirtumų.
Italijoje Visų Šventųjų dieną nedirba valstybės institucijos ir daugelis verslo įmonių – bankai, pašto skyriai ir mokyklos būna uždaryti. Žmonės susitinka su savo šeimų nariais ir draugais, sveikina vieni kitus sako palinkėjimus, o kartais keičiasi ir dovanomis, ypač su tais artimaisiais, kurie turi tą patį šventąjį globėją – dėl tos priežasties ši diena vadinama ir „Onomastico“ arba „vardo diena“. Kadangi Visų Šventųjų diena yra šventė, italai mėgsta vakarieniauti kartu su draugais ir giminėmis. Tradiciniai patiekalai įvairiuose Italijos regionuose yra skirtingi, tačiau keletas sezoninių gėrybių yra bendros visoje šalyje – valgomi kepinti kaštonai, moliūgų risotto (ryžių troškinys) ir triufeliai. Ypatingas Visų Šventųjų dienos saldumynas – il pane dei morti – duona, į kurios tešlą įmaišomi sausainių trupiniai, razinos, cinamonas ir šokoladas.
Austrijoje krikštatėviai savo krikštasūniams ir krikštadukroms dovanoja Allerheiligenstriezel vadinamus pyragus, šiek tiek panašius į lietuviams žinomas „pynutes“ ir primenančius supintus plaukus. Šios tradicijos šaknys glūdi sename paprotyje moterims nusikirpti plaukus gedint dėl mirusiųjų artimųjų.
Ispanai, lenkai ir portugalai Visų Šventųjų dieną praleidžia lankydami artimųjų kapus, nešdami gėles ir žvakeles, dalyvaudami pamaldose. Šiaurės Ispanijoje ir Katalonijoje švenčiama Magost arba Castañada– šventė, kurios metu valgomi kepinti kaštonai, panellets (ypatingi iš migdolų ir pušų sėklų masės gaminami saldumynai), džiovinti cukruoti vaisiai, geriamas muskatinis vynas. Lenkijoje Pagal seną tradiciją kepama kryžiumi pažymėta duona, kuria dalinamasi su kunigais arba paliekama prie artimųjų kapų.
Kai kuriuose Portugalijos regionuose yra „Pão-por-Deus“ („Duonos dėl Dievo“) tradicija, kaip vaikai vaikšto po kaimynų namus prašydami smulkių dovanėlių – broas (mažų į duoną panašių pyragėlių su anyžiumi ir riešutais), šokolado, saldainių, riešutų, vaisių, o kai kuriais atvejais ir smulkių pinigų. .
Lietuvoje Visų Šventųjų dieną žmonės yra sutapatinę su Vėlinių diena, kai įprasta lankyti mirusiųjų artimųjų kapus, juos sutvarkyti, uždegti žvakutę, sukalbėti maldą ir apsilankyti šv. Mišiose, bei susitikti su giminėmis. Sutikime, kad svarbu rasti laiko žmogiškam bendravimui ir neskubėjimui, juk viskas taip laikina ir neapibrėžta…
Rūta Gelžinė