Daugelis iš mūsų nuolat kartoja klaidas, tačiau naujos įžvalgos gali padėti mums išmokti vertingų pamokų iš nesėkmių. Per pastarąjį dešimtmetį atlikta daugybė psichologinių tyrimų, kurie parodė, kad dauguma žmonių sunkiai susidoroja su nesėkmėmis. Vietoj to mes ieškome būdų, kaip nuvertinti užduotį, kurios nepavyko atlikti, o tai reiškia, kad tampame mažiau motyvuoti atkakliai siekti tikslo. Šis reiškinys žinomas kaip „rūgščių vynuogių efektas“. Mes galime paprasčiausiai nepastebėti savo klaidų ir toliau elgtis taip, tarsi nieko neįvyko, tačiau tai trukdo mums išmokti geresnės strategijos, kad ateityje pagerintume savo rezultatus.
Naujausi tyrimai rodo, kad yra būdų, kaip išvengti šių spąstų. Pavyzdžiui, vienas geriausių būdų pasimokyti iš savo klaidų yra patarti kitam asmeniui, kuris gali susidurti su panašiais sunkumais. Pasirodo, padėdami kitiems išvengti nesėkmės, galite padidinti savo sėkmės galimybes.
Pirmiausia panagrinėkime „rūgščių vynuogių“ efektą, kurį atrado Norvegijos ekonomikos mokyklos psichologijos ir lyderystės profesorius. Jis teigia, kad jį sudomino žmonių polinkis per anksti atsisakyti savo svajonių. Tyrimu buvo bandoma suprasti, kodėl kartais per anksti pasiduodame, nors mums galėjo pavykti, jei būtume buvę šiek tiek kantresni ir pasiryžę pabandyti antrą kartą. Žmonės, kurie manė, kad jiems nepavyko atlikti praktinės užduoties, numatė, kad puikus rezultatas mažai prisidės prie jų tiesioginės laimės padidėjimo. Bet tai nepasitvirtino, nes kai jie laikė antrą testą ir jiems buvo pranešta, kad gavo aukščiausius įvertinimus, tai juos iš tiesų padarė laimingus. Jie visiškai klydo manydami, kad rezultatas nesukels jiems pasididžiavimo.
Profesorius įtaria, kad „rūgščios vynuogės“ efektas gali turėti įtakos motyvacijai daugelyje gyvenimo sričių. Jei per vieną nesėkmingą pokalbį dėl svajonių darbo galite nuspręsti, kad vis dėlto nenorite dirbti toje srityje, nustosite kandidatuoti į panašias pareigas.
Profesorius neteigia, kad turėtume visą laiką atkakliai siekti visų savo tikslų. Gali būti sveika pažvelgti į ambicijas iš perspektyvos ir pakeisti kryptį, jei procesas nebeduoda mums laimės. Tačiau jis sako, kad dėl „rūgščių vynuogių“ efekto tokį sprendimą galime priimti per anksti, užuot stebėję, ar galime pasimokyti ir patobulėti. „Jei niekada nepavyksta, tikriausiai siekiate per žemo tikslo“, – sako profesorius.
Nusivylimo šaltinio nuvertinimas yra tik vienas iš būdų, kitas susidorojimo mechanizmas – „paslėpti galvą smėlyje“, nukreipiant dėmesį nuo nerimą keliančios situacijos, kad nereikėtų jos apdoroti. Mokslininkai jau seniai žino, kad dažnai užmerkiame akis prieš gaunamas blogas naujienas. Pavyzdžiui, ekonomistai nustatė, kad investuotojai rečiau tikrina savo finansinę būklę, kai jų turtas krenta, o ne kyla. Šis reiškinys vadinamas „stručio efektu“.
Laimei, tyrimai rodo, kad yra keletas strategijų kaip įveikti emocines kliūtis, trukdančias susidurti su nesėkme. Pirmoji iš jų – tai procesas, vadinamas „savęs išstūmimu“, kurio metu perimama trečiojo asmens perspektyva. Užuot klausę „Kodėl man nepavyko?“, galime paklausti „Kodėl nepavyko Dovydui?“. Mičigano universiteto psichologo atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad savęs išstūmimas padeda sušvelninti neigiamas emocines reakcijas ir objektyviau pažvelgti į sukrečiančius įvykius.
Pasitenkinimas padedant kitam žmogui suteikia asmeninio ego pakilimą, todėl žmonės jaučiasi labiau pasitikintys savimi, kai susiduria su savo pačių nesėkmėmis. Tai priverčia žmones įsitraukti į savo patirtį ir tai, ko jie išmoksta. Tačiau reikia nepamiršti, kad nesėkmės yra neišvengiama gyvenimo dalis. O išmokę susidurti su nusivylimais ir pasimokyti iš jų pamokų, galbūt kelią į sėkmę įveiksime lengviau.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė