Norint pasiekti tikslą, svarbiausias yra noras tai padaryti. Tačiau ne visi motyvai yra vienodi, o kai kurie veiksniai, skatinantys norą pasiekti sėkmę, gali būti net žalingi.
Psichologai išanalizavo 104 straipsnius, kuriuose nagrinėjama motyvacija darbo vietoje. Vidinis susidomėjimas, kurį sukelia pats darbas, lėmė didesnį pasitenkinimą darbu, įsitraukimą ir aktyvumą, be to, jis labai apsaugojo nuo perdegimo. Tapatumas – jausmas, kad darbas yra svarbus ar prasmingas – taip pat labai gerai veikė gerą savijautą, o dar svarbesnis jis buvo darbo našumui.
Kartais motyvacija kyla tik iš išorinio atlygio, pavyzdžiui, šlovės ir turtų. Kai kuriose darbovietėse išorinis atlygis gali pasireikšti su darbo rezultatais susijusiomis premijomis ir atlyginimo padidinimu. Dėl to jūs ir toliau dirbate, net jei pačios užduotys jums atrodo gana nuobodžios ir beprasmės. Tačiau yra įrodyta, kad žmonės, kuriuos motyvuoja tik išorinis atlygis, yra labiau linkę elgtis nesąžiningai, pavyzdžiui, meluoti apie savo rezultatus, kad gautų norimą pripažinimą. Bet jei žmogus susiduria su pragyvenimo išlaidų krize, tuomet „išorinė“ motyvacija, pavyzdžiui, pažadas gauti didesnį atlyginimą, gali būti labai svarbi. Tačiau kai pagrindiniai poreikiai yra patenkinti, vidinė motyvacija tampa kur kas svarbesnė.
Jei žmonės patiria labai mažai šių dalykų, jie turi demotyvaciją. Kaip ir galima tikėtis, demotyvaciją patiriančių žmonių produktyvumas ir įsitraukimas yra žemi. Geriausiai tai matoma švietimo srityje, kai mokiniai bet kokia proga praleidžia pamokas ir neketina dėti pastangų į mokymąsi.
Turėkite omenyje, kad gyvenimas trumpas, tačiau per tiek laiko, kiek mums duota, galime daug nuveikti. Apsisprendimo teorija primena, kad turime rinktis veiklą, kuria mums malonu užsiimti. Jei sutelksite dėmesį į tikslus, kurie jums asmeniškai yra prasmingiausi ir maloniausi, ir nekreipsite dėmesio į tuos, kuriuos įkvėpė ar primetė kiti, savęs tobulinimas taps ne prievole, o džiaugsmo šaltiniu.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė