Kodėl Semaška keičia Konstituciją?

jlkd6098

Dėl įtarimų seksualine prievarta prieš vaikus, mandato atsisakiusį K. Bartoševičių 2023 kovą pakeitęs koncervatorių partijos narys Vilus Semaška sugalvojo išgarsėti nepaprastu pasiūlymu. Jam galvoje gimė mintis nieko nelaukiant, savo iniciatyva pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnį. Šiuo metu šis straipsnis įsakmiai nustato, kad: <<Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.>>

Situacija svarstytina ne dėl to, kad seimo narys yra laisvas savo pasiūlymuose, projektų teikime ar būtų siekiama atimti jam iniciatyvą. Klausimas kitas ar seimo nariai , kurie išrinkti ir ,,patekę“ į įstatymo leidėjų gretas turi gauti bent minimalias žinias apie Lietuvos Respublikos valstybingumą, istoriją ir Konstitucinę sanklodą, bei pagrindinį Lietuvos Respublikos Įstatymą. Beje, kiekvienam seimo nariui vistik turėtų rūpėti, kad nors vienas apmokamas jo padėjėjas turėtų  universitetinį teisinį išsilavinimą, nes sumažėtų galimybė absurdiškais projektais kompromituoti ne tik politinę jėgą, bet ir patį Lietuvos Respublikos Seimą.

Šie minimalūs pasiūlymai ir straipsnis atsiranda tikrai ne dėl to, kad norėta pašiepti seimo narį, pažeminti, bet siekiant kaip nors protingai suprasti teikiamo projekto tikslą. Koks gi tikrasis p. Semaškos tikslas? Dešimt mėnesių seime dirbantis seimo narys atvirai nori pakeisti LR Konstitucijos 50 straipsnį ir įvesti savo tvarką, valstybinę, ekonominę priežiūros kontrolę, kad visos Lietuvoje veikiančios profsąjungos nuolat atsiskaitytų valstybinėms institucijoms registrų centrams, ir kam tik nori apie surenkamą profsąjungos nario mokestį, kurį seimo narys įvardija ,,pelnu“. Jis mano, kad profsąjungos turėtų kaip gamybinėse įmonėse teikti finansinių atskaitų rinkinius pvz.:  kiek kalėdinių dovanėlių nupirko savo narių vaikams ir taip toliau ir taip toliau. Nors p. Samaška ekonomistas, tačiau niekaip nesuprantama, kaip surenkamas profsąjungos nario mokestis pavirsta pelnu? Kad seimo narys nesusivokia, arba tyčia painioja profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų teisinį reglamentavimą ir visiškai skirtingas funkcijas tik parodo kaip lengvabūdiškai ir be jokios atsakomybės toks veikėjas gali priskaldyti malkų per likusius aštuonis mėnesius. Skandalinga tai, kad paskelbęs savo ,,įžvalgas“ ir siekiantis kontroliuoti laisvai ir savarankiškai veikiančias profsąjungas ponas V. Semaška jau dabar diskredituoja visą Lietuvą tarptautiniu aspektu. Nenustebsime jei vieną dieną Semaška pateiks projektą kaip kontroliuoti teismus ir kitas institucijas, nes tokių pavyzdžių istorijoje yra.

Dėl šio absurdo dabar aukščiausio lygio specialistai, ekspertai, seimo nariai rinksis į posėdžius, uždavinės klausimus, sudarinės darbo grupes ir bandys p. Semaškai papasakoti, kad jo projektas – rašinys yra ties susivokimo riba. Jam partiečiai, kolegos, konstitucinės teisės žinovai, teisininkai, istorikai, Europos sąjungos teisės ekspertai bandys paaiškinti, kad yra tokia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos valstybės ratifikuotos konvencijos, tarptautiniai įsipareigojimai, kurie kategoriškai draudžia politikams, valdžios institucijoms, partijoms, pareigūnams ir t.t. kaip nors reguliuoti, kontroliuoti profsąjungų veiklą, kištis į jos vidaus reikalus, nes tai iš esmės iškreiptų visame pasaulyje visuotinai žinomą ir įtvirtintą profesinių sąjungų laisvės ir savarankiškumo principą. O tuo tarpu pakylėtas dėmesio P. Semeška pateiks daugiau projektų, kuriuos pakomentuoti galės tik tam tikros profesijos specialistai. Tai koks gi Semaškos tikslas? Išgarsėti, išgarsėti!

Gerais darbais išgarsėti seimo nariui nesiseka. Važiuoti pas rinkėjus jis neturi kur. Kad jo pavardę kas nors įsimintų ponas V. Semaška nutarė kaip jis sako – ,,siekti skatinti visuomenės pasitikėjimą profsąjungomis“.

Profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ mano, kad  nepasotinamas tuščiagarbiškumas temdo protą. Juk tikrai ciniška seimo nariui teigti, kad jam rūpi visuomenės pasitikėjimas profsąjungomis. Nuo tokio rūpesčio jau pusę Lietuvos dirba užsienyje. Neišvarykime paskutinių dirbančiųjų iš gimtojo krašto.

 

Parengė Rūta Gelžinė