Šiandien LPS „Sandrauga“ solidarizavosi su ūkininkų bei miškininkų reikalavimais ir dalyvavo mitinge prie Vyriausybės.
Protesto akcijos dalyviai valdžios atstovams iškėlė šešis pagrindinius reikalavimus.
Visų pirma, prašoma sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą. Kadangi Europos Sąjungos sankcijos maisto produktams iš Rusijos nėra taikomos, dalis ūkininkų tvirtina, kad tai mažina jų eksportuojamos produkcijos kainas.
Ūkininkai taip pat reikalauja išspręsti daugiamečių pievų problemą. Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti arba daugiau nei penkerius metus neariami sklypai.
Dar reikalaujama išspręsti su pieno supirkimu susijusias problemas, t. y. užtikrinti, kad už superkamą pieną nebūtų mokama žemesnė nei savikainos kaina.
Protestuotojai taip pat prašo grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles. T.y, reikalaujama atšaukti draudimus žaliąjį dyzeliną pilti į transporto priemones, kurios gali būti panaudotos ne tik žemės ūkiui.
Dar reikalaujama saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita arba bent jau skirti tam kompensacijas.
Ir galiausiai prašoma sumažinti naftos dujų akcizą, siekiantį 304,1 euro/tonai.
Su ūkininkais protestavo ir miškininkai, kurie nesutiko, kad saugomų teritorijų plotai būtų plečiami miško savininkų sąskaita. Taip pat miškininkai išreiškė pasipiktinimą dėl nepanaikinto 5% dydžio mokesčio nuo apyvartos, kuris yra nuo kadencijos pradžios neįgyvendintas aplinkos ministro pažadas. Pažymėtina, kad šis mokestis yra vienintelis Europos Sąjungoje taikomas privatiems miškams.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako, kad „Mes turime palaikyti ūkininkų reikalavimus, nes visų šalių piliečiai palaiko savo maitintojus. Taip pat turime prisidėti ir prie miškininkų reikalavimų, nes Vyriausybė imituoja komunikaciją su miškininkų organizacijomis. Kalbos ir postringavimai, kad ūkininkų ir miškininkų reikalavimai sprendžiami gamtos apsaugos sąskaitą yra labai primityvios ir be pagrindo. Jos labiau atspindi Europos sąjungos absorbavimo politiką. Šiandien pastebime tendenciją, kad pareigūnai, mokytojai, ūkininkai kovoja atskiromis grupėmis, tačiau jau būtų pats laikas už savo teises kovoti visiems kartu. Tokiai jėgai neatsilaikytų nei vienas savo pareigomis piktnaudžiaujantis ministras ar politinė partija, abejinga Lietuvos ateičiai.“
Parengė Rūta Gelžinė