PSICHOLOGINIS SMURTAS PRIEŠ MOKYTOJĄ

received_qq347662488112065

Šiandien LPS „Sandrauga“ atstovai dalyvauja LŠMPS apvalaus stalo diskusijoje LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, taip pat ir patį susirinkimą atidarė ministras Gintautas Jakštas. Diskusijos tikslas yra aptarti MRU mokslininkų atlikto tyrimo „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų patirtys švietimo įstaigoje“ rezultatus ir sudėlioti tolimesnį veiksmų planą psichologinio smurto prevencijos srityje. Apžvalgą pateikė Romas Prakapas, kurią inicijavo Egidijaus Milešino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) .

Mokyklose daug kalbama apie patyčias, rengiamos ir įgyvendinamos įvairios programos, tačiau viena žmonių grupė yra užmirštama. Tai – mokytojai. LPS „Sandrauga“ turi eilę atvejų su mokytojais, kuriuos įstatymų numatyta tvarka gina ne tik Darbo ginčų komisijose, bet ir teismuose. Labai dažnai psichologinis smurtas prieš pedagogą yra naudojamas ne tik iš darbdavio pusės, bet ir iš kolegų, vaikų tėvų ar net pačių mokinių. Deja, bet vaikų tėvai mokyklos ar darželio administracijai visada yra teisūs, o pedagogas kaltas dėl neva netinkamai atliekamų pareigų. Mokytojas, norintis vaikui ir jo tėvams padėti susitvarkyti su sunkumais, palengvinti ugdymąsi, automatiškai tampa blogu tėvų akyse. Administracija taip pat nesuteikia pedagogui jokios pagalbos, kaltina nemokėjimu dirbti ir susitvarkyti su vaikais. Dažnu atveju mokiniai patys naudoja psichologinį ar net fizinį smurtą prieš mokytojus, negerbia jų, užsiima pašaliniais darbais pamokų metu, nes jaučiasi nebaudžiami. Šioje vietoje yra būtina didinti tėvų atsakomybę vaikų elgesio atžvilgiu (galbūt net taikyti administracines baudas), organizuoti pamokų bei pertraukų stebėseną įrengiant vaizdo kameras, teikti didesnę pagalbą mokiniui ir jo tėvams bei koreguoti įstatyminę bazę, kuri įgalintų apsaugoti mokytojus nuo smurto ugdymo įstaigoje. Na ir labiausiai paplitęs psichologinis smurtas prieš mokytojus yra kolegų tarpe ir iš vadovo pusės. Pagrindinės mokytojų įvardijamos problemos yra vertimas dirbti nedarbingumo metu, pamokų krūvio mažinimas, atviras sukčiavimas skirstant etato valandas, kai kontaktinės valandos perkeliamos prie nekontaktinių, taip dirbtinai mažinant etato dalį ir tuo pačiu atlyginimą. O kur dar kolegų apkalbos dėl uždirbamų pinigų, išvaizdos, asmeninių savybių ar nuveiktų darbų. Norint, kad tokių atvejų skaičius sumažėtų, būtina periodiškai vykdyti anonimines apklausas švietimo įstaigose, siekiant ištirti jose vyraujantį mikroklimatą. Taip pat svarbu nusistatyti aiškią tvarką pedagogo saugumui užtikrinti ir tvirtai jos laikytis. Mokytojas neturi jausti baimės norėdamas administracijai pasisakyti apie užklupusias problemas ir nerimauti, kad sulauks kritikos dėl nekompetentingai atliekamų pareigų.

Kai tiek daug sukrauname ant mokytojų pečių, kyla klausimas, ar jų profesija vis dar yra laikoma prestižine? Mokytojai streikavo dėl to, kad padidintų atlyginimus, bet galimai po kelių metų jie streikuos reikalaudami žmogiškos pagarbos. Ir tai bus teisinga.

 

Parengė Rūta Gelžinė