Kai kurie statistiniai duomenys ir ekspertai teigia, kad jauni žmonės dažniausiai dirba neapmokamus viršvalandžius. ADP tyrimų instituto ataskaitos „Žmonės darbe 2023“, kurioje apklausta 32 000 darbuotojų iš 17 šalių, duomenys parodė, kad 18-24 metų amžiaus žmonės yra linkę dirbti papildomas 8 valandas ir 30 minučių „nemokamo“ darbo per savaitę, nes pradeda dirbti anksti, lieka vėlai arba dirba per pietų pertraukas. Tuo tarpu 45-54 metų amžiaus asmenys dirba septynias valandas ir 28 minutes, o 55 metų ir vyresni – tik penkias valandas ir 14 minučių.
Jasmin visada buvo darbšti. Studijuodama Lydso universitete (JK) kultūros ir žiniasklaidos studijų bakalauro laipsnį, ji nuolat dirbdavo iki 30 valandų per savaitę ne visą darbo dieną, kad galėtų susimokėti už nuomą. Vėliau, įpusėjus magistrantūros studijoms, ji gavo nuolatinį darbą ryšių su visuomene agentūroje.
Dabar toje pačioje įmonėje dirbdama ryšių su žiniasklaida vadove, Jasmin nebedirba visą darbo dieną, bet vis dar dirba daug viršvalandžių.
„Dažnai dieną pradedu labai anksti, skaitydama švietimo, technologijų ar klimato naujienas, nes mano darbas reikalauja žinoti, kas vyksta labai įvairiomis temomis“, – sako 25 metų Jasmin. „Dažnai vakarais porą valandų praleidžiu ruošdamasi kitai dienai, o sekmadienį dažnai einu į „Caffè Nero“ išgerti kavos, kad galėčiau atlikti administracinius darbus ir pasiruošti ateinančiai savaitei.“
Jos panašaus amžiaus draugai į darbą žiūri panašiai: jie imasi darbo atostogų metu arba dirba papildomas valandas vakarais, rytais ir savaitgaliais.
Ekspertai teigia, kad dėl to daugelis jų nėra tikri dėl savo darbo vietų ir ilgalaikių karjeros perspektyvų, nes mano, kad turi įrodyti savo vertę darbdaviui dirbdami daugiau valandų. Dėl to jie dirba viršvalandžius, o vėliau gali patirti stresą ir perdegti.
Pasak ADP tyrimų instituto vyriausiosios ekonomistės Z kartos atstovės darbštumą labiausiai skatina nesaugumas dėl darbo. Tyrimo „Žmonės darbe“ metu pusė respondentų teigė, kad jie jaučiasi nesaugūs savo pareigose, o tai yra dvigubai daugiau nei vyresnių nei 55 metų žmonių.
Be to, nestabilioje ekonominėje aplinkoje, darbo vietos saugumas yra itin menkas, o nerimas – labai didelis. „[Jaunimas] neturi tokio saugumo, kokį aš tikėjausi turinti, kai baigiau universitetą“, – sako karjeros trenerė, kuriai jau per 40 metų. „Nežinojau, ar gausiu darbą, kurio norėjau, bet žinojau, kad kada nors gausiu ir žinau. Jei sunkiai dirbčiau, galėčiau sau leisti turėti nuosavą namą ir ateiti į visai kitokį pasaulį“.
Tokiose platformose, kaip TikTok, jauni darbuotojai kalba apie tai, kad prieš darbą nuo 9 iki 9 jie turi dirbti nuo 6 iki 9, dažnai šalia nuolatinio darbo dirbdami papildomą darbą. Ši hiperproduktyvumo tendencija prisideda prie Jasmin motyvacijos 7.00 val. ryto atsidurti prie darbo stalo.
Jei Z kartos atstovai nesulėtins tempo, vietoj klestinčios karjeros jie gali patirti stresą ir perdegti.
Duomenys parodė, kad jauni darbuotojai jaučia, kad jų darbas kenčia tiek dėl didelio streso, tiek dėl prastos psichikos sveikatos. „Optimizmo jausmą, lydi atsargumas. „Kaip jauniems žmonėms seksis, kai po šio didelio ekonominio nuosmukio sulėtės ekonomika, taip pat įsiverš į jų mintis.“
Galiausiai, jauni darbuotojai turės rasti būdą, kaip atsitraukti, jei nori išvengti žalingų padarinių. „Tačiau tam reikia laiko ir daug savęs pažinimo, kad paklaustumėte, kaip man išsaugoti darbo etiką, bet dirbti protingiau, kad laikui bėgant neperdegčiau?
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė