Sausio mėn. nedarbas Ispanijoje padidėjo 2,2 % (60 404 žmonėmis), nes šalis ir toliau susiduria su mažesnio našumo problema.
Iš viso praėjusį mėnesį bedarbių skaičius siekė 2,77 mln. Daugiausia tai lėmė 58 721 bedarbiu padidėjęs paslaugų sektoriaus darbuotojų skaičius, taip pat 1 256 bedarbiais padaugėjo žemės ūkio sektoriuje.
Pramonėje taip pat padaugėjo darbo ieškančių asmenų – 440. Tačiau statybų sektoriuje bedarbių skaičius sumažėjo 1 234 žmonėmis.
Grynųjų oficialių darbo vietų skaičius sausio mėn. taip pat padidėjo 38 357, o bendras darbo vietų skaičius pasiekė 20,88 mln. darbo vietų, teigiama atskiroje Socialinės apsaugos ministerijos ataskaitoje.
Viena iš pagrindinių nedarbo didėjimo Ispanijoje priežasčių yra griežtas šalies darbo rinkos reguliavimas, kuris taip pat pastebimas būsto ir vaistų rinkoje.
Kadangi dėl to darbdaviams kyla nemažai keblumų prireikus įdarbinti arba atleisti darbuotojus, šalyje susiformavo dvejopa darbo rinka. Tai reiškia, kad dažniausiai pasitaiko dviejų rūšių darbo sutarčių: nuolatinės neterminuotos sutartys ir terminuotos laikinosios sutartys.
Todėl didžiausią nedarbo naštą patiria jaunesni, nekvalifikuoti arba pusiau kvalifikuoti darbuotojai, taip pat imigrantai, kurie dažniausiai įdarbinami pagal laikinąsias sutartis. Taip yra daugiausia dėl to, kad jie yra paklausiausi sezoniniuose sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, statybų ir viešbučių sektoriuose.
Nors piko ar pakilimo metu šie sektoriai gali neblogai dirbti, jie taip pat yra vieni iš labiausiai nukentėjusių ne piko metu, nuosmukio, sumažėjusios paklausos ar kitais atvejais, pavyzdžiui, pandemijų metu.
Dar viena svarbi priežastis, kodėl Ispanijoje nedarbas nuolat didesnis nei likusioje Europoje, yra ta, kad šalyje ir toliau mažėja našumas, nors dauguma darbuotojų dirba ilgiau nei likusioje Europoje.
Be to, didžiąją Ispanijos ekonomikos dalį į priekį stumia mažesnės įmonės, kurios dažnai susiduria su kapitalo ir talentų problemomis.
Kaip praneša „El Pais“, pasak Madrido universiteto profesoriaus, „šių įmonių produktyvumas yra mažesnis, todėl jų nauda visada yra mažesnė, o investicijų lygis – mažesnis. O mažesnės investicijos reiškia mažesnį užimtumą“.
Toliau bus taikomos pragyvenimo išlaidų rėmimo priemonės
Sausio mėn. bendroji infliacija Ispanijoje padidėjo iki 3,4 %, o bazinė infliacija sumažėjo iki 3,6 %. Šalies 2023 m. IV ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtį taip pat padidėjo 0,6 %.
Be to, Ispanija neseniai paskelbė, kad ir toliau pratęs gyvenimo lygio palaikymo priemonių taikymą, ypač dėl to, kad šalį gana smarkiai paveikė dėl Rusijos ir Ukrainos karo ir COVID-19 pandemijos kylančios kainos.
Šios priemonės apims galimybę visiems gyventojų sluoksniams, ne tik jaunimui ir nepilnamečiams, gauti subsidijas viešajam transportui. Taip pat bus sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) tokiems produktams kaip daržovės, maistinis aliejus, makaronai ir vaisiai.
Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pastebi, kad : – ,,ir Lietuvoje nedarbo lygis padidėjo 1 % lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu ir dabar siekia 7,7 % (buvo 6,8 %). Kovo 1- ai dienai Lietuvoje buvo registruota 165,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kai laisvų darbo vietų skaičius išliko 2 % arba 28 tūkstančiai. Padėtį galėtų išjudinti padidėjusi paklausa eksporto rinkose ir privataus vartojimo skatinimas, bet ar tai atsitiks – nėra aišku.
Kaip ne keista nedarbo lygis praeitais metais labiausiai augo Estijoje – 1,8 % ir dabar siekia net 7,0 %.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė