Labdaros organizacijos „Business in the Community“ (BITC) ataskaitoje teigiama, kad 44 proc. Jungtinės Karalystės darbuotojų derina apmokamą darbą su įsipareigojimais, susijusiais su vaikų ir vyresnių žmonių priežiūra. Šis poveikis neproporcingai didelis dirbančioms moterims, kurios sudaro 85 proc. vien tik vaikus prižiūrinčių asmenų ir 65 proc. vien tik vyresnio amžiaus žmones prižiūrinčių asmenų. Beveik šešios iš dešimties moterų (58 proc.) teigia, kad dėl slaugymo pareigų jos negalėjo siekti paaukštinimo ar naujo darbo, o viena iš penkių (19 proc.) išėjo iš darbo, nes buvo per sunku derinti darbą ir priežiūros pareigas.
Jos gali būti teisios. Neseniai paskelbtoje CMI ataskaitoje teigiama, kad trys iš dešimties vadovų (31 proc.) sutinka, jog žmonės, kuriems tenka rūpybos pareigos, rečiau paaukštinami pareigose (32 proc. su tuo nesutinka).
Vienas iš trijų JK vadovų mano, kad žmonės, kurie daugiau laiko praleidžia biure, turi didesnę tikimybę būti paaukštinti. Taip yra nepaisant to, kad ir vadovai, ir darbuotojai mano, jog lankstumas darbo vietoje yra net svarbesnis už darbo užmokestį.
Septyniasdešimt procentų slaugančiųjų mano, kad įmonių ir vyriausybių vadovai turi labiau stengtis remti lyčių lygybę darbo vietoje, įskaitant informacijos apie lankstų darbą teikimą ir darbuotojų švietimą apie tai, kaip jie gali derinti darbą ir priežiūros pareigas.
Ką daro vyriausybės?
Geresnės dirbančių slaugytojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimas buvo pagrindinis politikos prioritetas, nustatytas ES darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvoje, ES lyčių lygybės strategijoje iki 2020-2025 m., o visai neseniai – Europos priežiūros strategijoje, kurioje žadama visiems teikti įperkamą ir kokybišką vaikų priežiūros paramą.
Didžiosios Britanijos darbuotojai ką tik gavo naują teisę prašyti lanksčių darbo sąlygų nuo pirmos naujo darbo dienos. Tai numatyta balandžio 6 d. įsigaliojusiame Užimtumo santykių (lankstaus darbo) įstatyme.
Pagal naująsias taisykles darbuotojai turės teisę prašyti dirbti ne visą darbo dieną, terminuotą darbo laiką, lankstų darbo laiką, suspaustas darbo valandas ir įvairias darbo vietas. Lankstaus darbo įstatymo pakeitimai įsigaliojo kartu su daugybe kitų šeimai palankių teisių, įskaitant apsaugos nuo atleidimo iš darbo laikotarpio pratęsimą motinystės, įvaikinimo ar bendrų vaiko priežiūros atostogų išėjusiems darbuotojams, ir Globos atostogų įstatymą, pagal kurį darbuotojams, turintiems priežiūros pareigų, kasmet suteikiama iki savaitės nemokamų atostogų.
Ką gali padaryti darbdaviai
Svarbiausia yra lankstumas – reikia galvoti ne tik apie tai, kur ir kada dirbama. Tai gali būti lankstus darbo grafikas, suspaustos darbo valandos arba darbas ne visą darbo dieną.
CIPD ataskaitoje apie paramą dirbantiems slaugytojams nustatyta, kad slaugytojai, kurie gauna paramą iš savo organizacijos, rečiau svarsto galimybę sutrumpinti darbo valandas ar išeiti iš darbo ir rečiau atsisako paaukštinimo pareigose.
,,Artumo“ šališkumas
Naujoji lankstumo era kelia pavojų, kad tie, kurie dažniausiai renkasi darbą namuose, pavyzdžiui, moterys su vaikais ar neįgalieji, gali būti tie darbuotojai, kurie, atėjus paaukštinimo laikui, gali likti nepastebėti. Tokiems darbuotojams labiau gresia rizika susidurti su artumo principu, kai vadovai ir vadybininkai linkę palankiau vertinti darbuotojus, kurie yra fiziškai arčiau, nei tuos, kurie nėra.
Žmonės, kuriems metų metus tenka dirbti iš namų, kad galėtų derinti darbą ir slaugos ir priežiūros pareigas, kur kas dažniau būna nepakankamai įvertinti. Vadovai, kurie darbuotojus vertina pagal jų indėlį, kurį mato, o ne pagal rezultatus, labai nuvertina nuotolinių darbuotojų vertę.
Ekspertai sutaria, kad geriausias būdas kovoti su artumo šališkumu – ne ignoruoti šią problemą ar grąžinti visus į biurą, bet sukurti gaires ir veiklos modelius, kurie sistemiškai spręstų šią konkrečią problemą. Tai gali apimti investicijas į technologijas, kurios palaiko nuotolinį ir mišrų darbą, darbo vietų pertvarkymą taip, kad jos būtų pritaikytos lanksčiam darbo grafikui, ir kultūros, kurioje rezultatai ir žmonės vertinami labiau nei tradicinės darbo valandos, kūrimą.
Jei jaučiatės nepastebėti, galbūt pervargę ir gaunate per mažą atlyginimą, dabar pats metas ieškoti lyderių ir organizacijų, kurios, kalbant apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, elgiasi taip, kad darbuotojas ,,nebūtų pamirštas“
LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako, kad šeiminių santykių gerbimas, lanksčios darbo organizavimo formų taikymas, karjera darbe, bei darbo apmokėjimo sistema gali būti aptarta Kolektyvinėje sutartyje. Žinoma, dar pasitaiko vadovų, kurie ,,paskendę praeityje“ ir už įmonės lėšas samdo brangiausius advokatus savo pozicijai ir priimtiems sprendimams pateisinti. Šie visi niuansai turėtų būti žinomi besidarbinančiam darbuotojui. Kitas kelias kreiptis į profsąjungą, kuri įvertins esamą situaciją ir patars darbuotojui kaip elgtis, kad nusivylimo būtų kuo mažiau.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė