Kai kalbama apie tai, kaip elgiamasi su nuotolinių ir biuro darbuotojais, gali būti šališkumo „dėl artumo“ elementas. Vadovai gali būti linkę skirti geresnius projektus ir užduotis skirti tiems darbuotojams, kuriuos jie iš tikrųjų mato sėdinčius prie savo darbo stalo. Ir tai daroma nepaisant to, kad 2022 m. „Future Forum“ ataskaitoje nustatyta, kad lankstūs darbuotojai buvo 29 proc. produktyvesni ir 53 proc. labiau susitelkę.
Tiriant, „Microsoft“ darbo tendencijų indeksą nustatyta, kad 85 proc. vadovaujančiųjų darbuotojų ir 49 proc. vadybininkų mano, kad sunku pasitikėti darbuotojų produktyvumu hibridinėje aplinkoje. Todėl reikia atsižvelgti į dar vieną veiksnį, kodėl įmonės taip ryžtingai siekia grąžinti darbuotojus į biurus.
Praėjusį mėnesį „BambooHR“ atlikta nauja daugiau kaip 1 500 JAV vadovų apklausa atskleidė, kad ketvirtadalis vadovų teigė tikėjęsi, jog RTO įpareigojimai veiks kaip darbuotojų kaitą skatinantis svertas. Įmonės tikėjosi, kad pandemijos metu nuotoliniu darbu pasinaudoję darbuotojai nenorės grįžti, tačiau daugeliu atvejų tai nepasiteisino.
Apklausa parodė, kad 25 proc. aukščiausiojo lygio vadovų ir viceprezidentų bei 18 proc. personalo specialistų teigė tikėjęsi savanoriškos darbuotojų kaitos. Savo ruožtu 37 proc. vadovų, direktorių ir vadybininkų taip pat teigė manantys, kad atleidimai, kuriuos patyrė, pavyzdžiui, technologijų ir bankų sektoriai, tiesiogiai susiję su šia problema.
Kitas svarbus veiksnys yra kaina. Miesto centre komercinių biuro patalpų kainos gali labai skirtis. 2023 m. darbo patalpų nuoma Paryžiuje kainavo apie 1069 eurus už kvadratinį metrą per metus. Milane ir Dubline buvo pigiau – atitinkamai 690 ir 633 eurai, o Berlyne ir Amsterdame – vidutiniškai po 540 ir 535 eurus.
Neaiškioje darbo aplinkoje žmonės pradeda elgtis šiek tiek kitaip. Darbuotojai, supratę, kad egzistuoja artumo šališkumas, pradeda taikyti naujus būdus, kad parodytų savo matomumą. Vienas iš jų – populiarėjantis kavos gėrimo žymėjimas, kai žmonės būtinai užregistruoja savo buvimą darbe, prisijungdami prie jo, su gėrimu rankoje pasikalba keletą strateginių pokalbių, kad taptų matomi, ir grįžta namo, kur vyksta tikrasis darbas.
Taktika – visą dieną praleisti posėdžių salėje, tariamai dalyvaujant vaizdo skambučiuose, skubėti po biurą nešiojant nešiojamąjį kompiuterį, kad sudarytų įspūdį, jog kažkur keliauja, arba įgauti įsitempusią veido išraišką. Pasirodo, yra daugybė būdų, kaip darbuotojai gali naudotis įvairiais ženklais, kad jie yra svarbiausias operacijos sraigtelis.
Pasak analizės paslaugų teikėjo „Visier“, toks elgesys iš tikrųjų yra labai paplitęs. Beveik 85 proc. darbuotojų sako, kad taip elgiasi, o 43 proc. teigia, kad per savaitę praleidžia daugiau nei 10 valandų apsimesdami užsiėmę.
Nepaisant to, viso to gali nepakakti, kad išsaugotumėte savo darbo vietą aplinkoje, kurioje atleidimai iš darbo yra įprastas reiškinys. Balandžio mėn. Vokietijos povandeninių laivų ir plieno gamybos įmonė „Thyssenkrupp“ paskelbė apie 450 darbuotojų atleidimą, „Unilever“ iki 2025 m. pabaigos Europoje sumažins trečdalį visų biuro darbuotojų, o Airijoje „Intel“ paskelbė apie darbo vietų mažinimą, kuris gali paliesti net 750 darbuotojų. Taigi profsąjungoms buvo yra ir bus darbo visada.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė