Kylančios gamtinių dujų kainos ir didėjantis neapibrėžtumas dominuos Europos energetikos perspektyvose ateinančią žiemą. Europos gamtinių dujų kainos kyla, o tai rodo netikrumą dėl pakankamo tiekimo ir didėjančios paklausos, nes Europa artėja prie trečios žiemos po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Tačiau šiuo metu atrodo, kad būtinos gamtinių dujų atsargos yra tiekiamos ir užtikrintos.
Londono energetikos ekonomikos koledžo prezidentas „Euronews Business“ sakė:: „Nepaisant to, kad turima pakankamai dujų atsargų, rinkose ir toliau vyrauja neapibrėžtumas dėl perteklinės pasiūlos“. Jis pridūrė, kad ES dujų saugyklų pajėgumai rugpjūčio mėn. sudarė 90 %, gerokai anksčiau, nei nustatytas terminas, o „šiandien dujų saugyklos yra užpildytos 95 %, t. y. gerokai daugiau nei 100 mlrd. kubinių metrų [milijardų kubinių metrų]“. Tačiau dėl žemesnės temperatūros padidėjusi šildymo ir elektros energijos paklausa jau išbandė pajėgumus pirmosiomis lapkričio savaitėmis.
Remiantis „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, per pirmąsias dvi lapkričio savaites Europoje dėl žemos temperatūros padidėjo dujų išėmimas iš saugyklų ir buvo išnaudota beveik 4 % (4,29 mlrd. m3) visų Europos dujų saugyklų pajėgumų.
Tikimasi, kad 2025 m. pavasarį saugyklų lygis nebus toks aukštas, koks buvo praėjusios žiemos pabaigoje, 2024 m. balandį, kai jis siekė 60 % pajėgumų. „Atrodo, kad šią žiemą jie gali būti gerokai mažesni nei 50 %, o tai reiškia, kad kitais metais Europai reikės pirkti daug daugiau dujų, kad dujų saugyklose būtų atkurtas beveik pilnas lygis. Dėl to ir dėl palyginti šaltesnių orų kainos greičiausiai bus pagrįstai didesnės, palyginti su praėjusios žiemos, kuri buvo palyginti švelnesnė, kainomis.“
Rizika, daranti įtaką Europos energijos kainoms
Geopolitinė įtampa, kurią kelia JAV ir Rusija, yra pagrindinis energijos kainų žemyne rizikos veiksnys. „Nors numanau, kad ši įtampa, tikėtina, sumažės išrinktojo prezidento D. Trumpo laikais, panašu, kad likusios dabartinės JAV administracijos darbo dienos dar labiau komplikuoja situaciją, o tai padidins energijos kainų nepastovumą, susijusį tiek su nafta, tiek su dujomis“, – sakė M. Alshammari. Ketvirtadienio prekybos metu gamtinių dujų kainos buvo pasiekusios aukščiausią lygį per vienus metus. Neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėjo, nes lapkričio 16 d. Rusijos „Gazprom“ dėl šalių ginčo sustabdė gamtinių dujų tiekimą į Austriją.
Tuo tarpu 2025 m. sausio 1 d. baigiasi svarbi sutartis, pagal kurią leidžiama tranzitu per Ukrainą tiekti rusiškas dujas, todėl kyla pavojus, kad paklausos piko metu pusė likusių Rusijos dujotiekiu į ES eksportuojamų dujų bus pašalinta iš energijos šaltinių derinio.
„Bet kokie tolesni Rusijos dujų tiekimo į Europą trikdžiai gali apsunkinti Europos šalių, priklausančių nuo šių dujų tiekimo, padėtį, o tai reiškia, kad ES dujų saugyklos patirs spaudimą“, – sakė Alshammari ir pridūrė, kad tikisi, jog artimiausiomis savaitėmis kainos ir toliau augs, jei bus daugiau tiekimo trikdžių ar padidės neapibrėžtumas.
Rusiškų dujų tiekimo vamzdynais trūkumas „gali paskatinti grįžimą prie anglies ir naftos naudojimo elektros energijos gamyboje, (…) o tai gali turėti platesnį poveikį energijos rinkoms“, – sakė Londono energetikos ekonomikos koledžo prezidentas.
Mažėjantis rusiškų dujų importas kartu su didėjančia energijos paklausa paskatintų tolesnį suskystintų gamtinių dujų importą į Europą, o tai taip pat galėtų padidinti energijos kainas Europoje apskritai.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, manau, branduolinė energija turėtų būti įtraukta į Europos energijos rūšių derinį, galbūt per ES šalių prekybą branduoline energija, kuri potencialiai gali sumažinti priklausomybę nuo užsienio SGD importo“, – sakė Alshammari.
Kiek atsinaujinančioji energija gali patenkinti Europos poreikį?
Vertinant šių metų tendencijas, matyti, kad dujų paklausa mažėja. 2022 m. ji siekė 350 mlrd. kubinių metrų, o pernai susitraukė iki 295 mlrd. kubinių metrų. Energetikos ekonomikos ir finansų analizės instituto (Insitute for Energy Economics and Financial Analysis) duomenimis, per pirmuosius šešis 2024 m. mėnesius, palyginti su ankstesniais metais, ES dujų suvartojimas sumažėjo 3,2 proc.
Atrodo, kad šį sumažėjimą lėmė išaugę atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai ir pagerėjusios energijos vartojimo efektyvumo priemonės.
„Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis per pastaruosius metus gerokai išaugo – iki 44,7 % ES elektros energijos gamybos, t. y. 12,4 % daugiau nei 2022 m.“, – sakė Alshammari ir pridūrė, kad iškastinio kuro dalis sumažėjo 19,7 % – iki 32,5 % visos ES gaminamos elektros energijos.
Tačiau, pasak Londono energetikos ekonomikos koledžo prezidento, energetikos krizių ir elektros kainų šuolių nepavyks išvengti vien pasikliaujant atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. „Kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Austrija, Norvegija ir Islandija, turi visas galimybes naudoti hidroenergiją be didelio energijos kainų šuolio. Vis dėlto nemanau, kad Europa gali visiškai pasikliauti būtent atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.“
Išeitimi galėtų būti energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos rūšių derinio įvairinimas. „Vienas iš pagrindinių veiksnių, išgelbėjusių Europą per 2021-2022 m. energetikos krizę, buvo gerokai padidėjęs energijos vartojimo efektyvumas, ypač Vokietijoje, pakartotinis akmens anglies, kaip energijos šaltinio, naudojimas ir daugelio branduolinių elektrinių Prancūzijoje pakartotinis paleidimas. Branduolinė energija 2023 m. sudarė 22,8 % ES energijos gamybos.“
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė