23 Europos šalyse 14 % slaugytojų yra gimę užsienyje, t. y. šis rodiklis yra toks pat kaip ir likusioje pasaulio dalyje, tačiau dėl to šios šalys yra priklausomos nuo tarptautinio įdarbinimo, kad užpildytų darbo jėgos spragas. Dar 10 proc. slaugytojų buvo apmokyti kitur.
Taip yra dėl to, kad slaugytojai išeina į pensiją ir nėra pakankamai greitai pakeičiami naujais, taip pat dėl to, kad senėja visuomenė, kurios sveikatos poreikiai sudėtingesni. Pavyzdžiui, 2023 m. 31 proc. Europos slaugytojų buvo jaunesni nei 35 metų, o 21 proc. buvo 55 metų ir vyresni. Tačiau Rytų Europoje vyresnio amžiaus slaugytojai sudaro didesnę darbo jėgos dalį nei jaunesni slaugytojai.
2025 m. Lietuvoje vidutiniškai trūksta ne mažiau nei 2,5 tūkstančių mokytojų. Ypač trūksta matematikos, fizikos, chemijos ir lietuvių kalbos mokytojų. Kai kurios mokyklos neturi nei psichologų, nei logopedų arba specialiųjų pedagogų. Daugelyje savivaldybių net 70 % mokytojų yra vyresni nei 50 metų.
Kritiškai trūksta ir pareigūnų. Lietuvoje suklestėjęs telefoninio sukčiavimo verslas su garantuotu pelnu, o Lietuvos policija atrodo kaip apiplėšta močiutė- be žmonių, be resursų ir su chroniškai tuščiu stalčiumi, kuriame turėtų būti ,,veiksmų planas“. Vien per 2023 metus buvo užfiksuoti daugiau nei 2600 telefoninių sukčiavimo atvejų ir išviliota virš 11 mlj. eurų. Ir šie nusikaltimai nevaržomai auga. Kai kuriuose komisariatuose pareigūnai dirba 2-3 etatais, o reagavimo laikas primena paštą, o ne greitąją pagalbą. Šiuo metu Lietuvos policijoje trūksta ne mažiau nei 1500 pareigūnų.
Reikalingi veiksmai.
Ir ką daro mūsų centrinė valdžia ? Valdžia žinoma daro viską- stebi situaciją. Kartais net rimtu veidu. Laikas nuo laiko organizuoja įvairias konferencijas, metinius apdovanojimus – geriausias sveikatos specialistas, šauniausias pėdsekys arba ilgiausiai dirbantis mokytojas. Tačiau apie ilgalaikę strategiją, paremtą demografine analize, realiu poreikių prognozavimu ir atsakomybės pasidalijimu tarp savivaldos ir centrinės valdžios daroma labai mažai. Finansavimas, informacinių kampanijų kūrimas gyventojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, technologinių sprendimų skatinimas, patrauklių subsidijuoto būsto, stipendijų, mentorystės skatinimas, tinkamų darbo sąlygų sukūrimas ir laipsniškas darbo užmokesčio didinimas, įtraukiant infliacijos kompensavimo mechanizmus- tie sprendimai, kurių labai reikia. Bet valdžia sako – ne, ne, ne dar ne laikas.
. Valdžia jau keletą metų atsimušinėja tik vienu kodiniu žodžiu. Ir beveik viešai žmonėms sako, kad asmens, turto saugumą galite užsitikrinti patys, į polikliniką išmokyte užsiregistruoti tinkamu būdu ir laiku, o mokyklose galite mokinti vieni kitus.
O kol kas džiaukitės gyvenimu ir ugdykite pilietiškumą.
Kęstutis Juknis