Jungtinėje Karalystėje balandis ne veltui buvo pavadintas „siaubingu“. Po didesnių sąskaitų už energiją, labiausiai per 35 metus išaugusių sąskaitų už vandenį, kylančių maisto produktų ir paslaugų kainų, išaugusių lėktuvų bilietų kainų gauname didžiausią infliaciją per metus – 3,5 % per 12 mėnesių iki balandžio. Kainos auga sparčiau nei Prancūzijoje ar Vokietijoje.
Gera žinia ta, kad daugiau darbuotojų darbo užmokestis vis dar didėja sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad jų pinigai apskritai dar labiau didėja. Be to, infliacija tebėra daug mažesnė nei buvo – 2022 m. pabaigoje. Ji buvo pasiekusi aukščiausią 11 % lygį.
Kalbant apie paslaugų infliaciją, balandį ji iš dalies padidėjo dėl to, kad dėl vėlyvų Velykų švenčių šiemet smarkiai išaugo aviabilietų kainos. Tai iškreipė duomenis. Be to, transporto priemonių akcizo mokesčio padidėjimas taip pat buvo vienkartinis.
Tačiau yra ir veiksnių, kurie galėtų padėti sumažinti infliaciją.
Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos karo buvo tikimasi silpnesnio pasaulio ekonomikos augimo, todėl pasaulio rinkose sumažėjo naftos ir daugelio kitų žaliavų kaina. Tai turėtų dar labiau sumažinti benzino kainas ir padėti sumažinti maisto sąskaitų augimą, kaip ir šią savaitę sudarytas susitarimas su ES. O dėl tebesitęsiančio netikrumo dėl prezidento galutinės prekybos politikos čia dar gali būti importuojama daugiau pigių prekių iš tokių šalių kaip Kinija.
Per 12 mėnesių iki balandžio mėn. kainos Jungtinėje Karalystėje išaugo 3,5 %, o infliaciją skatino didesnės namų ūkių sąskaitos už energiją ir vandenį.
Infliacija tebėra didesnė už Anglijos banko nustatytą 2 % tikslą. Bankas didina ir mažina palūkanų normas, siekdamas išlaikyti infliaciją šiame lygyje.
Bankas tikisi, kad po kelių mėnesių laipsniško mažėjimo infliacija šiemet vėl padidės. Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėn. jis keturis kartus mažino palūkanų normas iki dabartinių 4,25 %.
Kaip matuojamas infliacijos lygis Jungtinėje Karalystėje?
Šimtų kasdienio vartojimo prekių, įskaitant maistą ir degalus, kainas stebi Nacionalinis statistikos biuras (ONS). Šis virtualus „prekių krepšelis“ reguliariai atnaujinamas, kad atspindėtų apsipirkimo tendencijas. 2025 m. į jį įtrauktos virtualios realybės ausinės ir jogos kilimėliai, o vietinių laikraščių reklamos pašalintos. Apskaičiuodamas infliaciją, ONS stebi praėjusių 12 mėnesių kainų pokyčius, o naujausi duomenys skelbiami kiekvieną mėnesį.
Kodėl palūkanų normų didinimas padeda mažinti infliaciją?
Kai infliacija gerokai viršijo 2 % tikslą, Anglijos bankas padidino palūkanų normas iki 5,25 %, t. y. 16 metų aukščiausio lygio. Idėja yra ta, kad, pabrangus skolinimuisi, žmonės turi mažiau pinigų išlaidoms. Žmonės taip pat gali būti skatinami daugiau taupyti. Savo ruožtu tai mažina prekių paklausą ir lėtina kainų augimą.
Tačiau tai yra pusiausvyros veiksmas – didinant skolinimosi išlaidas kyla rizika pakenkti ekonomikai. Pavyzdžiui, būsto savininkams tenka mokėti didesnes būsto paskolos įmokas, o tai gali atsverti geresnius taupymo pasiūlymus.
Įmonės taip pat skolinasi mažiau, todėl mažiau tikėtina, kad jos sukurs naujų darbo vietų. Kai kurios iš jų gali mažinti darbuotojų skaičių ir investicijas.
Anglijos banko vadovas Andrew Bailey perspėjo, kad JAV įvesti muitai parodė, „kokia nenuspėjama gali būti pasaulio ekonomika“. Bankas teigė, kad tikisi, jog dėl tarifų sulėtės Jungtinės Karalystės ekonomika ir infliacija bus mažesnė, negu tikėtasi.
2025 m. balandžio mėn. eurą naudojančių šalių infliacijos lygis buvo 2,2 %, toks pat kaip kovo mėn. ir šiek tiek mažesnis negu vasario mėn. ir siekė 2,3 %.
Europos Centrinis Bankas (ECB) 2024 m. birželio mėn. sumažino savo pagrindinę palūkanų normą nuo rekordiškai aukštos 4 % iki 3,75 % – pirmą kartą per penkerius metus. Nuo to laiko jis dar penkis kartus mažino palūkanų normas, pagrindinę palūkanų normą sumažindamas iki 2,5 %.
Federalinis rezervų bankas ne kartą sulaukė prezidento D. Trumpo, kuris nori tolesnio palūkanų normų mažinimo, atakų.
Kaip visada, infliacija yra neaiškus žvėris. Spręsdamas, ar keisti palūkanų normas ir kaip jas keisti, Bankas taip pat atsižvelgia į kitus rodiklius, tokius kaip bazinė infliacija. Į pagrindinį vartotojų kainų indeksą neįtraukiamos maisto ir energijos kainos, nes jos paprastai būna labai nepastovios, todėl gali geriau parodyti ilgesnio laikotarpio tendencijas.
Pagal užsienio spaudą parengė
Rūta Gelžinė