Ne vienas dirbantysis gali pateikti ,,blogą“ pavyzdį dėl darbo ginčų komisijų ( toliau Komisija) pirmininkų veiklos. Nors formaliai darbo ginčų komisijas sudaro darbdavių ir darbuotojų atstovai bei pirmininkas – VDI valstybės tarnautojas, praktiškai pagrindinį vaidmenį atlieka komisijos pirmininkas Bėgant laikui, šios komisijos tapo už bet kokios atsakomybės ir kontrolės ribų, nors veikia valstybės vardu. Žmogui apstulbusiam nuo komisijų pirmininkų antiįstatyminės veiklos,saviveiklos, ( nors ir jis pats tą žino ) dar primenama, kad jis dėl komisijos sprendimo turi teisę kreiptis į Teismą. Kyla labai natūralus klausimas kuo pavirto tos darbo ginčų komisijos ir kas atlygina
už darbo ginčų komisijos pirmininko ,,išsidirbinėjimą“, cinizmą ir sugaištą laiką? Kokia atsakomybė kyla darbo ginčų komisijos pirmininkui – valstybės tarnautojui, kai dėl jo neprofesionalumo, abejingumo, neveikimo, žmogus ,,per Teismus“ įrodo priešingai. Atsakysiu – jokios.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovą Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto narius atkreipdama atsakingų institucijų dėmesį į sisteminį neveikimą ir nekontroliuojamą įžūlumą, kurį demonstruoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir atskirų teritorinių darbo ginčų komisijų pirmininkai.
Esminė problema – atsakingų institucijų neveiksnumas ir atsakomybės išvengimas: Klaipėdos darbo ginčų komisijos ( toliau DGK) pirmininkė, nustatydama šiurkščius ir akivaizdžius darbo teisės pažeidimus, tyčia neinformuoja apie tai VDI vadovybės ar kitų kompetentingų institucijų, kaip tai imperatyviai numatyta pačios VDI patvirtintuose veiklos aprašuose. Toks elgesys prieštarauja tiek teisės aktų nuostatoms, tiek sveikai logikai bei valstybės interesams ginti darbuotojų teises. Apie tai LPS ,,Sandrauga“ informavo Valstybinės darbo inspekcijos vadovą, kuris praėjus ,,tūkstančiui metų“ formaliai atrašė, kad viskas vyksta pagal nusistovėjusiais tradicijas. Apie tai, kad nagrinėjant darbo ginčą išaiškėjo akivaizdus nelegalaus darbo faktas nei žodžio.
Tokia praktika rodo ne tik atsakomybės stoką, bet ir kelia rimtų abejonių dėl darbo ginčų komisijų sprendimų teisėtumo bei jų pagrįstumo. Dar daugiau – nė vienas iš darbo inspekcijos pareigūnų iki šiol nėra patrauktas atsakomybėn už netinkamai išnagrinėtą darbo ginčą, nepaisant to, kad identiški ginčai sprendžiami visiškai priešingai, o sprendimai neretai ignoruoja galiojančias teisės normas.
Šiuo metu Lietuvoje nėra nei įsiteisėjusio darbo ginčų sprendimų sąvado, nei vieningos praktikos, kuria galėtų vadovautis teisininkai ar patys darbuotojai, siekdami apginti savo teises. Dėl to darbuotojai susiduria su teisinio netikrumo situacija, o VDI institucijos – atrodo esančios už bet kokios išorinės kontrolės ribų.
Profesinė sąjunga „Sandrauga“ reikalauja:
- Nedelsiant pradėti vidaus tyrimą dėl Klaipėdos DGK pirmininkės veiklos ir (ne)veikimo.
- Užtikrinti, kad darbo ginčų komisijos, identifikavusios akivaizdžius pažeidimus, būtų įpareigotos informuoti aukštesnes institucijas, kaip to reikalauja reglamentavimas.
- Įvesti teisinę atsakomybę darbo inspektoriams ir komisijų nariams už neteisėtus, neprofesionalius ar aplaidžius sprendimus.
- Skubiai sukurti viešą darbo ginčų sprendimų praktiką (sąvadą), kad būtų užtikrintas sprendimų nuoseklumas ir teisinis aiškumas.
- Vyriausybė privalo užtikrinti darbo ginčų komisijų veiklos skaidrumą ir viešumą – tai turi būti ne rekomendacija, bet privalomas reikalavimas.
Profesinė sąjunga „Sandrauga“ laikosi pozicijos, kad darbuotojų teisės privalo būti ginamos ne formaliai, o realiai, o VDI ir jos struktūros turi veikti ne kaip biurokratiniai filtrai, bet kaip aktyvūs ir atsakingi darbuotojų teisių gynėja.
Kęstutis Juknis