Europiečiai už vaistus moka skirtingas kainas, priklausomai nuo to, kur jie gyvena, tačiau išleidžia daug mažiau nei JAV.
JAV prezidentas D. Trumpas užsipuolė Europos Sąjungą, kai paskelbė planus sumažinti vaistų kainas amerikiečiams. Jis pridūrė, kad ES šalys „sunkiai“, ‚žiauriai‘ ir „bjauriai“ bendrauja su vaistų kompanijomis.
Vaistų kainos JAV yra vienos didžiausių pasaulyje. Remiantis „RAND Corporation“ atlikta analize, 2022 m. ji vaistams išleido 617,2 mlrd. dolerių (542,7 mlrd. eurų), palyginti su 233,5 mlrd. dolerių (205,3 mlrd. eurų) 24 Europos šalyse kartu sudėjus.
Taigi, kas konkrečiai europietiškame požiūryje į vaistų kainas yra tokio „sudėtingo“, ‚žiauraus‘ ir „bjauraus“?
Kainos JAV yra didesnės, nes farmacijos bendrovės teigia, kad joms reikia susigrąžinti naujų vaistų kūrimo išlaidas, tačiau Europos šalys derasi dėl kainų sumažinimo, o JAV vyriausybė paprastai to nedaro.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje teigiama, kad dauguma Europos šalių, spręsdamos, kiek jos pasirengusios mokėti už tą patį vaistą, atsižvelgia ir į jo kainą kitose šalyse. Nepaisant to, europiečiai už vaistus moka skirtingas kainas, priklausomai nuo to, kur gyvena. Pavyzdžiui, Šveicarija vienam asmeniui per metus vaistams išleidžia vidutiniškai 525 eurus, o Kroatija – 262 eurus.
Iš dalies taip yra todėl, kad jų derybos su farmacijos bendrovėmis yra konfidencialios, o tai, pasak kritikų, gali padidinti ir taip brangių vaistų kainas.
„Iš esmės nėra jokio skaidrumo“, – „Euronews Health“ sakė Londono ekonomikos mokyklos sveikatos politikos docentas Huseyinas Naci.
Šalys, derėdamosi dėl kainų, taip pat turi skirtingus prioritetus. Anglijoje ir Švedijoje pagrindinis kriterijus yra ekonominis efektyvumas, o Vokietijoje atsižvelgiama į tai, kiek naujas vaistas gali būti naudingas pacientams, palyginti su esamais vaistais.
Pastaraisiais metais vaistų kainos Europos šalyse išaugo. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo 2012 m. iki 2022 m. vaistų kainos ligoninėse padidėjo 11,5 proc., o mažmeninėse vaistinėse – 2,6 proc. Praėjusiais metais sveikatos draudikai įspėjo, kad kylančios vaistų kainos jau spaudžia valstybių biudžetus. Kainos daugelyje Europos šalių jau dabar yra per didelės, palyginti su tuo, kiek sveikatos sistemos gali sau leisti mokėti. JAV politikai ar vaistų kompanijos sėkmingai spaus jas dar labiau didinti kainas, tai labai pakenks. Be to, Europoje skiriasi ir tai, kas iš tikrųjų moka už vaistus: dažniausiai išlaidas padengia valstybinės sveikatos sistemos, tačiau kai kurios išlaidos apmokamos iš savo kišenės arba per papildomą sveikatos draudimą.
Pavyzdžiui, Baltijos šalyse pacientai už tą patį vaistą gali mokėti skirtingas kainas, priklausomai nuo to, kokia liga jie serga, teigiama PSO ataskaitoje. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje, yra nustatyti recepto mokesčiai arba kiti fiksuoti papildomi mokėjimai. Kipre vyriausybė ir kitos privalomos sistemos 2022 m. padengė 90 proc. visų išlaidų vaistams, palyginti su 23 proc. išlaidų Bulgarijoje. Šie skaičiai apima visus vaistus, ne tik receptinius.
LPS ,,Sandrauga “ pirmininkas sako, kad – ,,politikai, socialiniai partneriai praktiškai neturi informacijos kokiu būdu, kokiame formate deramasi dėl vaistų kainų kompensavimo. Vyriausybinės organizacijos turėtų stiprinti kompensavimo sistemas ir taikyti fiksuotus mokesčius, kad vaistų kainos gyventojams nekiltų. Kol kas neteko girdėti, kad seimo nariai, vyriausybės įgalioti asmenys kontroliuotų šį procesą, nors žmonės tiesiog neįperka taip reikalingų vaistų…
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė