Pastaraisiais dešimtmečiais kelios Europos šalys panaikino turto mokesčius. Nuo 2025 m. tik trys iš jų vis dar taiko individų grynojo turto mokestį, o kelios kitos apmokestina tik pasirinktą turtą.
Turtinė nelygybė akivaizdi visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2025 m. pradžioje 5 % turtingiausių euro zonos gyventojų valdys 45 % namų ūkių grynojo turto, o 10 % turtingiausiųjų – 57,4 %.
Dėl tokios turto koncentracijos daugelyje šalių diskusijų centre lieka debatai dėl turto mokesčio. Neseniai Prancūzijos milijardierius B. Arnault griežtai pasisakė prieš siūlomą 2 % mokestį piliečiams, turintiems daugiau kaip 100 mln. eurų turto, pavadindamas jį „mirtinai pavojingu mūsų ekonomikai“.
Taigi, kuriose Europos šalyse turto mokestis egzistuoja? Kiek pajamų šios šalys surenka iš individualaus turto mokesčių? Ir kokią dalį visų mokestinių pajamų Europoje sudaro turto mokesčiai?
Mokesčių fondo (Tax Foundation) duomenimis, nuo 2025 m. fizinių asmenų grynojo turto mokesčiai taikomi tik Ispanijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Mokesčių tarifai ir apmokestinamo turto ribos šiose šalyse skiriasi. Be to, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje turto mokesčiai taikomi konkrečioms turto rūšims, bet ne bendram grynajam asmenų turtui. Ispanija: Ispanijoje taikomas progresinis grynojo turto mokestis – nuo 0,16 % iki 3,5 % nuo turto, viršijančio 700 000 EUR. Rezidentai apmokestinami nuo viso pasaulio turto, o nerezidentai – tik nuo Ispanijoje esančio turto.
2022 m. Ispanijos centrinė valdžia įvedė papildomą „solidarumo turto mokestį“, kurio tarifai svyruoja nuo 1,7 % iki 3,5 % asmenims, kurių grynasis turtas viršija 3 mln. eurų. Iš pradžių šis mokestis buvo numatytas kaip laikina priemonė, skirta pragyvenimo išlaidų krizei spręsti, tačiau vėliau jis tapo nuolatiniu. Šis mokestis papildo turto mokestį.
Norvegija: Norvegija taiko 1 % grynojo turto mokestį nuo fizinių asmenų turto, viršijančio 1,7 mln. Norvegijos kronų (145 425 EUR) ir neviršijančio 20 mln. kronų (1,71 mln. EUR). Turtui, viršijančiam 20 mln. NOK, tarifas padidėja iki 1,1 %. Iš visos sumos 0,7 % atitenka savivaldybėms, o 0,3 % – centrinei valdžiai.
Šveicarijos viduriniajai klasei daugiausia įtakos turi
Šveicarija: Remiantis EBPO ataskaitos „The Role and Design of Net Wealth Taxes“ (Grynųjų turto mokesčių vaidmuo ir struktūra) duomenimis, Šveicarijos grynasis turto mokestis pasižymi palyginti žemomis neapmokestinamomis ribomis, kurios skirtinguose kantonuose skiriasi. Dėl to šis mokestis taikomas ne tik turtingiausiems namų ūkiams, bet ir didelei viduriniosios klasės daliai. PwC duomenimis, 2025 m. Ciuriche šis mokestis prasidės nuo 80 000 Šveicarijos frankų (85 560 eurų) vienišiems mokesčių mokėtojams, o pradinis tarifas bus 0,05 proc. Susituokusiems mokesčių mokėtojams ir vienišiems tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, ši riba padidėja iki 159 000 Šveicarijos frankų (170 090 eurų). Turtui, viršijančiam 3 262 000 Šveicarijos frankų (3,49 mln. eurų), vienišiems mokesčių mokėtojams ir susituokusiems tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, tarifas palaipsniui didėja ir siekia 0,3 %, o susituokusiems mokesčių mokėtojams ir tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, – 3 342 000 Šveicarijos frankų (3,58 mln. eurų).
Turto mokestis taikomas tik pasirinktam turtui
Prancūzijoje mokesčių mokėtojams taikomas nekilnojamojo turto mokestis, jei jų grynasis pasaulinis nekilnojamasis turtas vertinamas 1,3 mln. eurų arba daugiau. Mokesčio mokėtojai nenuolatiniai gyventojai taip pat privalo mokėti, jei jų Prancūzijoje esančio nekilnojamojo turto vertė atitinka arba viršija tą pačią ribą. Priklausomai nuo grynosios turto vertės, mokesčio tarifas gali siekti 1,5 %.
Italija, Belgija ir Nyderlandai taip pat taiko tam tikrus mokesčius turtui, pavyzdžiui, finansiniam turtui.
Pajamos iš turto mokesčio Europoje: kiek šalys surenka?
Iš turto mokesčių gautų pajamų suma ir jų dalis visose mokestinėse pajamose rodo jų svarbą ir efektyvumą.
EBPO duomenimis, 2023 m. Šveicarija iš asmenų turto surinks 9,5 mlrd. eurų, o tai sudarys 4,3 proc. visų mokestinių pajamų. Ispanijoje šis rodiklis siekė 3,1 mlrd. eurų ir sudarė 0,6 proc. visų pajamų. Norvegijoje surinkta 2,7 mlrd. eurų, arba 1,5 % mokestinių pajamų, o Prancūzijoje – 2,3 mlrd. eurų, kas atitinka tik 0,2 %. Jų BVP dalis yra palyginti nedidelė. 2023 m. pajamos iš individualaus turto mokesčių svyravo nuo 0,21 % BVP Ispanijoje iki 1,16 % BVP Šveicarijoje.
Kurios šalys pastaraisiais dešimtmečiais panaikino turto mokestį?
Per pastaruosius tris dešimtmečius kelios šalys panaikino individualius turto mokesčius. EBPO narių, taikančių tokius mokesčius, skaičius sumažėjo nuo 12 (1990 m.) iki vos 4 (2017 m.). Tai Europos šalys: Austrija (1994 m.), Danija (1997 m.), Vokietija (1997 m.), Nyderlandai (2001 m.), Suomija, Islandija ir Liuksemburgas (visi 2006 m.) ir Švedija (2007 m.).
Kodėl buvo panaikinti turto mokesčiai?
Grynojo turto mokesčių panaikinimą pateisina kelios priežastys. EBPO ataskaitoje teigiama, kad pagrindiniai argumentai yra susiję su efektyvumo sąnaudomis ir kapitalo nutekėjimo rizika. Joje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padidėjusį kapitalo judumą ir turtingų mokesčių mokėtojų galimybes naudotis mokesčių rojais, grynieji turto mokesčiai dažnai nepasiekia savo perskirstymo tikslų.
Kapitalo nutekėjimo rizika
Kaip dideli lūkesčiai dažnai kertasi su praktine tikrove, kaip mokesčių mokėtojai reaguoja į tai, kad vis daugiau šalių svarsto turto mokesčius, skirtus turtingiesiems ir leidžiančius gauti didelių pajamų.
„Kai mokestis yra smarkiai sutelktas į kelis turtingus, labai mobilius asmenis, net ir nedidelis mokesčio tarifo padidinimas gali lemti kapitalo nutekėjimą ir turtingų asmenų persikėlimą į kaimynines jurisdikcijas“, – sakė ji.
Būtinaa atkreipti dėmesį į tai, kad iš šalies bėgantys mokesčių mokėtojai su savimi išsiveža ne tik iš turto mokesčio gaunamas pajamas, bet ir įplaukas iš pelno ir vartotojų mokesčių, kurie yra svarbiausi Europos šalių pajamų šaltiniai.
LPS ,,Sandrauga“ vienintelė iš visų Lietuvoje veikiančių profsąjungų dalyvavo protesto renginiuose prieš nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo Lietuvoje. Kitos profsąjungos įvairiais būdais išsisukinėjo ( arba nesugebėjo) paaiškinti savo nariams turto mokesčių įvedimo neigiamas pasekmes. Jei šis straipsnelis privers pamastyti, kad profsąjungų misija yra ginti ne tik darbo ir socialinius žmonių interesus, tai bus didelis žingsnis Lietuvos profsąjungų judėjime.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė