Naujosios Zelandijos sveikatos apsaugos darbuotojai balsuoja už streiką tą pačią dieną kaip ir pradinių mokyklų mokytojai. Profesinių sąjungų taryba (PTT) teigia, kad rengiamasi didžiausiam per pastaruosius dešimtmečius streikui šalyje.
Daugiau kaip 11 500 sveikatos priežiūros darbuotojų ir apie 40 000 pradinių mokyklų mokytojų balsavo už tai, kad tą pačią dieną išeitų iš darbo – prie jų gali prisijungti dar tūkstančiai. Vidurinių mokyklų mokytojų, vyresniųjų gydytojų ir slaugytojų profsąjungos taip pat svarsto galimybę imtis streiko veiksmų.
Naujosios Zelandijos sveikatos apsaugos tarnyba (Health New Zealand) teigė, kad jos pasiūlymas giminingų sveikatos priežiūros sričių darbuotojams 2 proc. padidinti darbo užmokestį, o vėliau per 30 mėnesių padidinti jį 1,5 proc.
Spalio 23 d. streikuoti ketina ir Kalėjimų departamente dirbantys slaugytojai ir sveikatos priežiūros padėjėjai. Apie 400 slaugytojų organizacijos narių dalyvaus 16 valandų streike nuo 6 iki 22 val. Jis vyks visose vietose, kur pataisos įstaigos teikia sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau nariai ir toliau teiks gyvybę saugančias paslaugas.
Pataisos įstaigų slaugytojų organizacijos atstovas M. Pye sakė, kad nariai norėjo, jog būtų mažiau budėjimų, daugiau darbuotojų būtų paskirstyta į pamainas ir būtų pasiūlytas geresnis darbo užmokestis. „Slaugytojai ir sveikatos priežiūros padėjėjai yra nusivylę, kad pataisos įstaigos atsisakė spręsti jų susirūpinimą dėl saugumo keliančius klausimus, susijusius su pernelyg sunkia budėjimo sistema“, – sakė jis.
Departamentas turi užtikrinti, kad įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros darbuotojai būtų saugūs ateidami į darbą, užtikrindama, kad pamainomis būtų paskirta pakankamai darbuotojų, nes kalinių skaičius didėja, o įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros darbuotojams darbo aplinka tampa vis sudėtingesnė.
„Šiems svarbiems darbuotojams taip pat reikia geresnio darbo užmokesčio pasiūlymo, kuris nebūtų darbo užmokesčio mažinimas ir atspindėtų pragyvenimo išlaidų krizę.“ Jis taip pat sakė, kad nariai vis labiau nusivylė pataisos įstaigų atsisakymu spręsti kolektyvinių derybų metu iškeltas problemas. „Atrodo, kad pataisos įstaigos negirdi, ką sako mūsų nariai, ir nesupranta mūsų keliamų klausimų svarbos“, – sakė jis. „Kad derybos pajudėtų į priekį, turėjome kažką daryti, kitaip amžinai tik kalbėsime vieni su kitais ir nieko nepasieksime.“
PSA nacionalinė sekretorė F. Fitzsimons sakė, kad „Vyriausybė turi tinkamai finansuoti sveikatos priežiūros paslaugas, kad darbuotojai turėtų pakankamai pinigų pragyvenimui ir galėtų toliau padėti su sunkumais susiduriantiems Naujosios Zelandijos gyventojams. Šie slaugytojai ir psichikos sveikatos asistentai dirba vienose sudėtingiausių visuomenės sveikatos sistemos dalių, tačiau po metus trukusių derybų jų nuogąstavimai dėl darbuotojų skaičiaus ir teisingo darbo užmokesčio liko neišgirsti.“ Psichikos sveikatos priežiūros darbuotojai prisijungė prie daugiau kaip 11 500 giminingų sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie streikuos nuo vidurnakčio, sakė Fitzsimons. Ji įspėjo, kad jei darbuotojai nebus tinkamai įvertinti, daugiau jų išvyks į Australiją.
Bendruomenės psichikos sveikatos slaugytoja ir PSA delegatė Monique Larsen sakė, kad jie nenorėjo streikuoti, tačiau „baigėsi jų kantrybė“ su „Health NZ“ ir vyriausybe.
„Negalime toliau elgtis taip, kaip dabar. Nuolat stengiamės rūpintis pacientais, turėdami absoliučiai minimalų darbuotojų skaičių – tai netvaru“, – sakė ji.
„Mūsų bendruomenių psichikos ir visuomenės sveikatos poreikiai labai padidėjo po Kovido – į poveikį po pandemijos nebuvo atsižvelgta. Labai padaugėjo narkotikų ir priklausomybės problemų, dėl kurių mūsų psichikos sveikatos, priklausomybės ligų ir skubios pagalbos tarnybos patiria didžiulį spaudimą.
Profsąjungos narys Roy Bicknell teigė, kad slaugytojai nesiima lengvabūdiškų protesto akcijų. „Pacientai pasikliauja mūsų pagalba. Tačiau kai „Health NZ“ ne kartą atsisakė susitikti su mumis svarbiausiais sveikatos ir saugos klausimais, nematome kitos išeities. „Kiekvieną dieną matau, kaip darbuotojai kovoja už kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nesaugioje darbo aplinkoje, o jiems padeda tik kelios taisyklės ar procedūros. Norime, kad Departamentas ir vyriausybė išklausytų darbuotojus ir suprastų tikrąsias problemas, o tada įsipareigotų tinkamai finansuoti sveikatos priežiūros sistemą, kad visi galėtume ja pasinaudoti.“
Pagal užsienio spaudą parengė
Rūta Gelžinė