Nuo 2026 m. Vokietija išlaikys ekspertus pensininkus darbo rinkoje, leisdama jiems uždirbti iki 2000 eurų per mėnesį neapmokestinamų pajamų.
Vokietija nuo 2026 m. sausio 1 d. pradės taikyti „aktyvią pensiją“, kuri leis žmonėms, nusprendusiems dirbti sulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, uždirbti iki 2 000 EUR per mėnesį neapmokestinamų pajamų. Darbo ministras Bärbel Bas apibūdino „Aktivrente“ kaip paprastą paskatą, kuria siekiama išlaikyti patyrusius darbuotojus darbo rinkoje. Paklaustas apie centro dešiniųjų sąjungos pasiūlymą dėl neapmokestinamo priedo, B. Basas atsakė, kad „visiems, kurie savanoriškai nori dirbti ilgiau, reikia patrauklių sąlygų“. Ji taip pat pridūrė, kad vyriausybė panaikins draudimą dirbti pagal ankstesnę darbo sutartį, dėl kurio pensininkai negalėjo tiesiog grįžti į savo ankstesnes darbo vietas. „Neproduktyvu, kad darbuotojams, kurie norėjo tęsti darbą sulaukę pensinio amžiaus, nebuvo leista lengvai grįžti pas senąjį darbdavį.“ Sprendimas priimtas po įtemptų koalicijos komiteto debatų
, kuriems vadovavo kancleris F. Merzas ir kuriuose dalyvavo finansų ministras L. Klingbeilas, darbo ministrė B. Basas ir Bavarijos ministras pirmininkas M. Söderis.
Dėl pensijų reformos buvo susitarta kartu su Bürgergeld – Vokietijos bazinių pajamų paramos, skirtos darbingiems suaugusiems asmenims, susiduriantiems su pragyvenimo išlaidomis, – pakeitimais. Griežtinant šią sistemą siekiama spręsti darbo jėgos trūkumo ir rinkėjų susirūpinimo dėl teisingumo problemų, skatinant žmones grįžti į darbą.
Kritikai įspėjama, kad šis pakeitimas gali padidinti pažeidžiamų namų ūkių sunkumus ir reikšti grįžimą prie ankstesnės Vokietijos sistemos, kai išmokų mažinimas gali pakenkti stabiliam grįžimui į darbo rinką.
Vokietijos žingsnis, palyginti su kitomis Europos šalimis
Vokietijos neapmokestinamoji 2 000 eurų mėnesinė pašalpa yra neįprastai aiški pagal ES standartus. Kelios valstybės narės leidžia arba skatina dirbti sulaukus pensinio amžiaus, tačiau paprastai tai daroma taikant mažesnius pajamų mokesčio tarifus senjorams, pavyzdžiui, Švedijoje vyresniems nei 66 metų asmenims taikoma padidinta pajamų iš darbo užmokesčio lengvata arba premijų kreditai už atidėtąsias pensijas, pavyzdžiui, Danijoje taikoma senjorpræmie.
Daugumoje Europos šalių premijos už pensijų atidėjimą yra norma, o pensininkai iš esmės toliau dirba pagal ankstesnį atlyginimą ir įprastus mokesčių tarifus.
Kokie pokyčiai laukia darbdavių ir pensininkų
Sektoriuose, kuriuose trūksta laisvų darbo vietų, pavyzdžiui, inžinerijos, transporto, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo srityse, „Aktivrente“ žada galimybę išlaikyti specialistus ir veteranus, nes panaikinamas ankstesnio darbo stažo barjeras ir taikoma neapmokestinamoji lengvata, dėl kurios sutrumpinto darbo laiko sutartys taps patrauklesnės. Vokietijoje darbuotojai, sulaukę pensinio amžiaus arba jau sulaukę pensinio amžiaus, gali likti dirbti ne visą darbo dieną, pasilikti daugiau kiekvieno euro iki 2 000 eurų per mėnesį ribos ir, priklausomai nuo galutinės sumos.
„Kai pažangios šalys leidžia dirbti, mes leidžiam tik stebėti“
Vokietijoje žmogus, sulaukęs pensijos, gali toliau dirbti, uždirbti iki 2000 eurų per mėnesį ir dar gauti pensiją. Trumpai tariant – nori, gali, moki, dirbi.
O Lietuvoje? Na, mūsų socialinių reikalų ir darbo ministerija (ministrė J. Zailskienė) pasikalbėjusi su bankų, laisvosios rinkos ekspertais, matyt nusprendė, kad tokie sprendimai per daug pažangūs – juk jei žmogus nori dirbti, reiškia, jis dar nepakankamai pavargęs.
Kol vokiečiai skaičiuoja, kaip suderinti mokesčius ir pensijų įmokas, mūsų ministerija užsiima… „kontrolieriaus politika“. Kitaip tariant, vietoj to, kad kurtų darbo vietas – kuria naujas taisykles, kaip tas vietas uždaryti.
Matyt, idėja paprasta: jei darbuotojas nori iš darbo išeiti pats – padarykim taip, kad būtų sunkiau nei gauti vizą į Marsą.
Jei nori gauti bedarbio išmoką – prašom, bet tik po to, kai išlaikysi „12 mėnesių stažo“ egzaminą. Devyni mėnesiai, kaip iki šiol, – per lengva. Juk biurokratijai reikia iššūkių!
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sako tiesiai: vietoj pažangių idėjų – ministerija renkasi biurokratinį retro stilių.
Atrodo, kad vietoj žvilgsnio į Vokietijos pavyzdžius, Lietuva žiūri į 1983-ųjų sovietinį žurnalą „Darbo drausmė ir kontrolė“.
Ir dar smagiau – visa ši „progreso“ dvasia nutaikyta į tuos, kurie vasarą nori trumpam padirbėti ar papildomai užsidirbti. Tarsi šalis būtų nusprendusi: „ jokių lengvų uždarbių? Tik darbas, nuolatinis darbas ir dar pridėkime sunkus darbas reikalingas šaliai !
Beje, priminsiu: tą „destrukcinį darbo kodeksą“ kadaise stūmė ne kas kitas, o pats socialdemokratas A. Butkevičius. Paradoksas? Ne, tiesiog lietuviška klasika – kai didžiausi darbuotojų gynėjai gina viską, tik ne darbuotojus, tik ne jų socialines garantijas.
Taigi, kol Vokietijoje pensininkai ramiai dirba ir džiaugiasi savo euru, Lietuvoje darbuotojai vis dar mokosi, kaip neprarasti išmokų jeigu tektų išeiti iš darbo.
Kaip sakoma – „viskas dėl žmogaus“. Tik tas žmogus kažkodėl vis mažiau šypsosi – pastebėjo Kęstutis Juknis.
Pagal užsienio spaudą parengė
Rūta Gelžinė