ES valstybės narės privalo įgyvendinti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą iki 2026 m. birželio 7 d. Tačiau daugelis jų dar nesiėmė jokių veiksmų. „Euronews Business“ atidžiau pažvelgia į iki šiol pasiektą pažangą.
ES įveda naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, skirtas stiprinti „vienodo užmokesčio už vienodą darbą“ principą.
Direktyva galiausiai galėtų panaikinti slaptumo kultūrą, susijusią su atlyginimais, ir sudaryti vienodas sąlygas jaunesniems darbuotojams, grįžusiems iš vaiko priežiūros atostogų, ir
visiems, kurie anksčiau už tą patį darbą gaudavo per mažą atlyginimą.
Pagal Atlyginimų skaidrumo direktyvą ES valstybės narės privalo įgyvendinti šią teisės aktą iki 2026 m. birželio 7 d. Tačiau pažanga visoje Sąjungoje yra lėta, todėl kyla susirūpinimas, kad kelios šalys gali nesuspėti iki kitų metų termino. Neseniai Nyderlandai atidėjo teisės aktų įgyvendinimą, kaip teigia PwC. Nauja numatyta įgyvendinimo data yra 2027 m. sausio 1 d. „2025 m. pabaigoje dauguma ES šalių dar nebus pasirengusios įgyvendinti direktyvą ir, apskritai, pažanga yra lėta“, – Euronews Business sakė Monika K. Dabrowska, A. Goddard Varšuvos biuro užimtumo praktikos vadovė.
Taigi, kurios ES šalys pirmauja įgyvendindamos Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, o kaip sekasi likusioms Sąjungos šalims?
Remiantis A. Goddard įgyvendinimo stebėjimo duomenimis, 2025 m. rugsėjo mėn. 10 iš 27 šalių dar nesiėmė jokių veiksmų direktyvai įgyvendinti. Tai Austrija, Bulgarija, Kroatija, Danija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Portugalija ir Slovėnija. Aštuonios šalys rengia teisės aktų projektus. Tai Kipras, Čekija, Estija, Suomija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ir Ispanija. Tai reiškia, kad buvo įsteigtas techninis komitetas ar darbo grupė, jau parengtas pasiūlymas ir šiuo metu vyksta derybos su suinteresuotosiomis šalimis. Keturios šalys jau paskelbė teisės aktų projektus: Airija, Lietuva, Nyderlandai ir Švedija. Trijose šalyse, būtent Belgijoje, Maltoje ir Lenkijoje, vyksta dalinis įgyvendinimas. Vokietija taip pat rengiasi atnaujinti savo įstatymą, kad jis atitiktų direktyvą.
Yra įvairių įgyvendinimo būdų. Šalys, kurios pritaiko ir keičia esamus įstatymus – paprastai jau numato reikalavimus, panašius į direktyvos reikalavimus, o kitos šalys priima visiškai naujus įstatymus, kurie atitinka direktyvos nuostatas, ypač tais atvejais, kai nėra panašaus teisinio pagrindo.
Veiksmų trūkumo ar vėlavimo priežastys
„Nors neatrodo, kad būtų konkrečių grupių, atvirai prieštaraujančių direktyvai kaip tokiai, jos įvedimas turi didelę reikšmę nacionaliniams įstatymams ir dažnai yra vertinamas kaip revoliucingas ir problemiškas darbdaviams“, – sakė K.-Dabrowska.
Be to, ji darbdaviams nustato papildomas pareigas, darbuotojams suteikia naujas teises, įskaitant platesnes galimybes pareikšti ieškinius, ir padidina teismų bei valdžios institucijų įgaliojimus. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors direktyvos nuostatos yra aiškios ir labai techninės, jų praktinis aiškinimas ir taikymas kelia sunkumų. „Apskritai, šie pokyčiai pakeis teisinę aplinką ir sukels papildomą naštą, todėl reikės sistemingo požiūrio su įvairiais tarpusavyje susijusiais sprendimais“, – pridūrė ji.
Politiniai neramumai trukdo procesui
„Nuo tada, kai 2023 m. buvo priimta direktyva, politinis ir ekonominis nestabilumas bei krizės, prasidėjusios dėl Covid, tęsėsi per šį nestabilų ir nenuspėjamą dešimtmetį“, – Euronews Business sakė IES atstovas Brownas.
Jis pabrėžė, kad dėl to nacionalinės vyriausybės turėjo kitų prioritetų savo darbotvarkėse. Tarp jų – karas Ukrainoje ir būtinybė sparčiai didinti gynybos išlaidas, plačiai paplitusi pragyvenimo išlaidų krizė ir kraštutinės dešinės populizmo kilimas su dažnai antiestablišmentinėmis ir „anti-woke“ programomis. Dėl visų šių aplinkybių ir taip jau įtempta teisėkūros darbotvarkė tapo dar labiau perkrauta.
Dabartinė padėtis ES „didžiojo ketverto“ šalyse
Vokietija dar nepaskelbė direktyvos įgyvendinimo įstatymo projekto.Vyriausybė sudarė ekspertų komisiją rekomendacijoms parengti, o rezultatai turėtų būti pateikti vėlyvą rudenį.
Vėlavimas daugiausia paaiškinamas ypatinga 2025 m. politine situacija Vokietijoje.
Po šių metų pradžioje įvykusių skubių federalinių rinkimų šalyje įvyko visiškas vyriausybės pasikeitimas. „Šis procesas laikinai sutrukdė teisėkūros darbotvarkę, nes naujoji administracija turėjo sutelkti dėmesį į koalicijos derybas ir neatidėliotinus politinius prioritetus, prieš grįždama prie neišspręstų ES įgyvendinimo klausimų“, – sakė ji. Vokietija vis dar gali realiai įgyvendinti direktyvą iki 2026 m. birželio mėn.
Prancūzijoje, po konsultacijų su socialiniais partneriais 2025 m. rudenį turėtų būti pateiktas įstatymo projektas.
Italijoje kol kas nepranešta apie jokius perkėlimo veiksmus.
Ispanija jau įvedė įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio skaidrumo, pvz., visų įmonių darbo užmokesčio pagal lytį registrą ir įmonių, kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, darbo užmokesčio pagal lytį auditą. Direktyva reikalaus, kad dauguma organizacijų peržiūrėtų savo darbo užmokesčio modelius ir daug tiksliau apibrėžtų savo darbo užmokesčio politiką.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva įpareigoja Lietuvą iki 2026 m. birželio įgyvendinti vienodo užmokesčio principą. Tačiau šiandien matome tą patį, kas kartojasi daugelį metų – pažadai yra, o realių veiksmų nėra.
Lietuva formaliai paskelbė direktyvos įstatymo projektą, bet kol kas tai tik popierius. Nėra aiškaus plano, nėra platesnio dialogo su profesinėmis sąjungomis, ir kol kas trūksta politinės valios. Tuo metu darbuotojai ir toliau nežino, ar gauna teisingą atlygį už savo darbą. Norint pajudėt į priekį, profsąjungų įgaliotiems asmenims be išvedžiojimų turi būti suteikta teisė susipažinti su darbo apmokėjimo sistema, struktūra be darbdavio atsisakymo teisės. Turėtume numatyti realią darbdavių atsakomybę, kaip iki šiol. Laikas valdžiai nustoti vilkinti ir blaškytis. Kairioji dauguma, jei iš tikrųjų vykdo savo įsipareigojimus turi veiksmais parodyti, kieno pusėje ji iš tikrųjų stovi. Skaidrumas nėra grėsmė darbdaviams- tai teisingumo garantija darbuotojams.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė