Šiuolaikinė darbo vieta vargina darbuotojus visoje Europoje, ir niekas nežino, ką su tuo daryti. Beveik pusė darbuotojų iš 30 šalių teigia, kad jiems tenka per didelis darbo krūvis, 34 proc. mano, kad jų darbas nepripažįstamas, o 16 proc. teigia, kad darbo vietoje patiria smurtą ar žodinį priekabiavimą, rodo šių metų pradžioje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros paskelbta apklausa. Nepaisant to, kad įmonės pradėjo skirti daug dėmesio gerovei, spaudimo mažėjimo ženklų nematyti. Šių metų pradžioje Australijos tyrėjai nustatė „vyraujantį paradoksą“: šalys ir įmonės kaip niekada daug investuoja į psichinę gerovę, tačiau darbuotojų psichinė sveikata, atrodo, tik blogėja. „Ypač po pandemijos patyrėme, kad padaugėjo žmonių,
turinčių psichikos sveikatos problemų, ypač [susijusių] su darbu, įskaitant perdegimą“, – „Euronews Health“ sakė Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) atstovė S. Nawrocka.
2023 m. Europos įmonės išleido apie 19,6 mlrd. dolerių (16,9 mlrd. eurų) sveikatingumo iniciatyvoms darbo vietoje – nuo sąmoningumo ir streso valdymo iniciatyvų iki individualių psichikos sveikatos konsultacijų – ir šiandien jomis gali naudotis apie 29 proc. Europos darbuotojų. Vis dėlto tyrimai rodo, kad šiomis programomis dažnai nesprendžiamos struktūrinės problemos, vadinamos psichosocialine rizika: įtampa darbe, ilgos darbo valandos, nesaugumas darbe, pripažinimo trūkumas ir patyčios, jau nekalbant apie didelius ekonominius ir technologinius pokyčius, keičiančius patį darbą.
„Šis klausimas visiškai nesusijęs su: “Štai jogos pamoka, susitvarkykite“, – sakė Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vyresnioji darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė Manal Azzi. Ekspertai teigia, kad darbuotojų gerovė turėtų būti ilgalaikis, holistinis tikslas, o ne ad hoc programa, kurią rengia įmonės žmogiškųjų išteklių (ŽI) komanda arba kuri grindžiama asmeninėmis vadovo pažiūromis. „Manau, kad šiuo metu to labai trūksta darbo vietoje – viskas pernelyg supaprastinta, mechaniška, o rezultatų nesulaukiame“, – „Euronews Health“ sakė J. Burke, pozityviosios psichologijos tyrėja, Airijos karališkojo chirurgų koledžo (RCSI) docentė.
Kaip palengvinti psichikos sveikatai tenkantį krūvį
Tuo tarpu Azzi teigė, kad įmonės požiūris į darbuotojų įdarbinimą, paaukštinimą, veiklos vertinimą, vadovavimo stilių, bendravimą ir išteklius – visa tai lemia darbuotojų patirtį ir yra galimybė sukurti psichiškai sveikesnes darbo vietas.
Remiantis sveikatos technologijų bendrovės „TELUS Health“ ataskaita, vadovai, kurie vadovauja psichiškai sveikoms ir produktyvioms komandoms, paprastai pasižymi penkiais bruožais: nuoširdžiu rūpinimusi darbuotojų gerove, į komandą orientuotu požiūriu, kuris padeda išvengti nesveikos konkurencijos, įtraukimu, ryžtingumu ir gebėjimu sukurti tikslo jausmą, neapsiribojantį kasdienėmis užduotimis.
Kai kurios įmonės išbando platesnio masto reformas. Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Airijos ir Islandijos įmonės eksperimentuoja su keturių dienų darbo savaitėmis, o pirmieji tyrimai rodo, kad jos gali padėti sumažinti perdegimo riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
Tačiau Azzi teigė, kad daugelis darbdavių vis dar nenoriai sprendžia psichosocialinės rizikos darbo vietoje klausimus. „Mes susiduriame su darbdavių pasipriešinimu prisiimti šią didžiulę atsakomybę, taip pat su biudžetu, su kuriuo tai gali būti susiję“, – sakė Azzi. „Taip pat trūksta supratimo ir informuotumo apie tai, apie ką kalbame.“
Būtent čia Nawrocka norėtų, kad įvyktų politikos pokyčiai. Pavyzdžiui, Švedijoje galioja taisyklės dėl bauginimo darbo vietoje ir nesveiko darbo krūvio, o Prancūzijoje, Belgijoje ir Portugalijoje galioja teisės atsijungti arba poilsio ne darbo metu įstatymai.
Vis dėlto nė viena šalis dar nėra išsprendusi darbo vietos ir psichikos sveikatos galvosūkio, nes net ir Europos šalyse, kurios garsėja didele darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, pastebimas didelis psichikos sveikatos problemų skaičius.
Statymai yra dideli. ETUI tyrimo duomenimis, dėl streso darbe kylanti depresija ir širdies sveikatos problemos Europos Sąjungai kasmet kainuoja daugiau kaip 100 mlrd. eurų, o daugiau kaip 80 proc. šių išlaidų tenka darbdaviams.
„Kai prasideda tikrai stiprus nerimas arba depresija, kartais jau būna per vėlu grįžti atgal. Žmonės išeina iš darbo… todėl norime sutelkti dėmesį į prevenciją“, – sakė Azzi. „Darbdaviai turi didelių paskatų imtis veiksmų, nes tai jiems pradeda kainuoti“.
Pagal užsienio spaudą parengė
Rūta Gelžinė