Minimalus darbo užmokestis Europoje labai skiriasi. Remiantis Eurostato duomenimis, apie 12,8 mln. darbuotojų 22 ES šalyse gauna minimalų arba mažesnį darbo užmokestį. Todėl milijonai atidžiai stebi pranešimus apie minimalų darbo užmokestį, norėdami sužinoti, ar naujaisiais metais jiems bus padoriai padidintas darbo užmokestis.
Tačiau maždaug trečdaliui minimalų darbo užmokestį uždirbančių asmenų 2026 m. sausio mėn. darbo užmokestis nebuvo padidintas. Keturiose šalyse per pastaruosius metus minimalusis darbo užmokestis apskritai nebuvo padidintas. Taigi, kuriose Europos šalyse 2026 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis yra didžiausias? Kiek šie atlyginimai verti perkam
ES valstybėse narėse minimalus mėnesinis bruto darbo užmokestis svyruoja nuo 620 eurų Bulgarijoje iki 2 704 eurų Liuksemburge. Įtraukus šalis kandidates,
išsiskiria Ukraina – 173 eurai, po jos eina Moldova – 319 eurų. Penkiose šalyse minimalus darbo užmokestis viršija 2 000 eurų. Be Liuksemburgo, tai Airija (2 391 euras), Vokietija (2 343 eurai), Nyderlandai (2 295 eurai) ir Belgija (2 112 eurų).
Žemiau šios aukščiausios grupės yra Prancūzija, kurioje minimalus darbo užmokestis siekia 1 823 eurus, o Ispanijoje – 1 381 eurą, ir tai rodo, kaip smarkiai skiriasi net kaimyninių šalių lygiai. Taigi Eurostatas skirsto minimalų darbo užmokestį į tris kategorijas: didesnis nei 1 500 EUR, nuo 1 000 iki 1 500 EUR ir mažesnis nei 1 000 EUR. Ispanija, Slovėnija, Lietuva, Lenkija, Kipras, Portugalija, Kroatija ir Graikija patenka į šią vidutinę grupę. Skirtumai tarp jų yra palyginti nedideli.
Mažiau nei 1 000 eurų pusėje Europos šalių
Iš 29 šalių – 22 ES narių ir septynių kandidačių – minimalus darbo užmokestis mažesnis nei 1 000 eurų yra 15 šalių. Visos ES šalys kandidatės patenka į šią žemiausią grupę. Į šią grupę taip pat patenka kelios Rytų Europos šalys. Pavyzdžiui, Čekijoje minimalus darbo užmokestis siekia 924 eurus, Vengrijoje – 838 eurus, Rumunijoje – 795 eurus, Turkijoje – 654 eurus, Albanijoje – 517 eurų. Trijose šalyse kandidatėse minimalus darbo užmokestis yra didesnis nei Bulgarijoje
Perkamoji galia standartai (PGS)
Lyginant minimalų darbo užmokestį skirtingose šalyse, svarbūs yra perkamosios galios standartai (PGS), nes pragyvenimo išlaidos labai skiriasi. Pakoregavus pagal perkamąją galią, darbo užmokesčio skirtumai tarp šalių tampa daug mažesni nei nominaliai. PGS leidžia teisingiau palyginti, nes naudojama dirbtinė valiuta, atspindinti tai, ką žmonės iš tikrųjų gali nusipirkti kiekvienoje šalyje, išlyginant realią perkamąją galią, palyginti su griežta euro verte.
Vienas PGS – tai dirbtinis piniginis vienetas, už kurį teoriškai kiekvienoje šalyje galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų krepšelį.
Atsižvelgiant į tai, 22 ES šalyse minimalus darbo užmokestis svyruoja nuo 886 Estijoje iki 2157 Vokietijoje, išreikštas PGS. Nors reitingas šiek tiek keičiasi, devynios pirmosios šalys išlieka tos pačios ir eurais, ir pagal PGS. Išskyrus Albaniją, ES šalių kandidačių rezultatai pagal PGS yra geresni, o jų perkamoji galia didesnė nei kai kurių ES valstybių narių. Iš 27 šalių, kurių duomenys pateikiami ir eurais, ir pagal PGS, Rumunija yra didžiausia laimėtoja – jos vieta pakilo iš 20 į 12 vietą. Šiaurės Makedonija taip pat pagerėjo – iš 26 vietos pagal eurus ji pakilo į 20 vietą pagal PGS. Serbija pakilo iš 22 į 17 vietą, o Turkija pakilo trimis pozicijomis.
Tuo tarpu Čekija ir Estija yra didžiausios pralaimėtojos – jos nukrito po aštuonias vietas. Čekija nukrito iš 16 į 24 vietą, o Estija – iš 18 į 26 vietą.
Kur minimalus darbo užmokestis nepasikeitė?
Tarp ES šalių nuo 2025 m. liepos mėn. iki 2026 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis nesikeitė Belgijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje. Tačiau Bulgarijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje minimalusis darbo užmokestis padidėjo labiausiai – per šį laikotarpį jis padidėjo daugiau kaip 11 proc.
Nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2026 m. sausio mėn. jis taip pat nepakito Estijoje, Ispanijoje ir Slovėnijoje. Rumunijoje minimalus darbo užmokestis nacionaline valiuta nesikeitė, tačiau eurais jis šiek tiek sumažėjo abiem laikotarpiais.
Skirtumų priežastys
Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) ekspertai pažymėjo, kad didesnis našumas yra tvaraus didesnio darbo užmokesčio pagrindas. Ekonomika, kurioje vykdoma aktyvesnė pramonės ar finansinė veikla, paprastai yra produktyvesnė.
Aukštųjų technologijų pramonės šakos taip pat paprastai pasižymi didesniu produktyvumu. Dar vienas svarbus veiksnys – stipresnė darbuotojų derybinė galia.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė