Europos profesinių sąjungų lygiu vis aiškiau konstatuojama, kad konkurencingumas negali būti kuriamas silpninant darbuotojų teises ar mažinant darbo kaštus. Europos profesinių sąjungų konfederacija pabrėžia, jog Europos pramonės ateitis priklauso nuo investicijų į technologijas, kvalifikaciją ir kokybiškas darbo vietas.
Remiantis Eurostat duomenimis, produktyvumo ir investicijų skirtumai tarp ES regionų išlieka vienu pagrindinių konkurencingumo iššūkių. Tai reiškia, kad valstybės, kurios dels investuoti į darbuotojus, ilgainiui praras pramonės potencialą. Tokių valstybių eilėje ir Lietuva, kurioje jau kelerius metus kartojamas tas pats paradoksas,
kad ekonomika auga, pelnai didėja, tačiau darbuotojų trūkumas nemažėja, emigracijos pasekmės išlieka, o darbo vietų kokybė kyla labai lėtai.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad atlyginimai Lietuvoje pastaraisiais metais augo sparčiai, tačiau jie vis dar siekia tik apie 55–60 % ES vidurkio. Tačiau ir šis rodiklis neatskleidžia visos realybės, nes:
regionuose atlyginimai išlieka gerokai mažesni;
didelė dalis darbo vietų yra žemos pridėtinės vertės;
produktyvumo augimas atsilieka nuo atlyginimų dinamikos;
Tai reiškia paprastą dalyką: Lietuva vis dar konkuruoja ne technologijomis, o kainomis.
Lietuvos bankas taip pat pažymi, kad darbo našumo augimas nėra pakankamas ilgalaikiam ekonomikos konkurencingumui užtikrinti, o kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas tampa struktūrine problema.
LPS „Sandrauga“: problema ne darbuotojai, o ekonominis modelis
LPS „Sandrauga“ vertinimu, Lietuva vis dar pernelyg dažnai bando konkuruoti mažesniais darbo kaštais, nors Europos kryptis jau aiški – investuoti į žmogų.
„Europa kalba apie investicijas į darbuotoją, kad vykdant pramonės politiką ir siekiant, kad ji būtų sėkminga, ji turi būti grindžiama kokybiškomis darbo vietomis. Kokybiškos darbo vietos nėra kaina. Jos skatina našumą, inovacijas ir atsparumą. Be sąžiningo darbo užmokesčio, mokymo, saugumo ir kolektyvinių derybų nėra tvaraus konkurencingumo. Europai tenka rinktis: ar siekti konkurencingumo mažinant apsaugos priemones ir skatinant lenktynes į ,,dugną“, ar kurti stipresnę Europą investuojant į Europos pramonę, sąžiningai ir tvarkingai valdant pertvarkas ir kuriant kokybiškas darbo vietas. Tačiau Lietuvos žymieji, ypač ,,televiziniai ekspertai“ dar kaip meditacijose su mantra kartoja, kad konkurencingumą pasiekti galima tik taupant darbuotojo sąskaita. Šis ,,užsikirtimas“ primena bandymą statyti tvirtą namą taupant pamato sąskaita – kuo daugiau „sutaupoma“, tuo didesnė griūties rizika.“
LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis mano, kad darbo jėgos trūkumas nėra atsitiktinis – jis tiesiogiai susijęs su:
- nepakankamomis investicijomis į kvalifikaciją,
- silpnomis kolektyvinėmis derybomis,
- lėtu aukštos pridėtinės vertės sektorių augimu, kuriuo nesirūpina nei viena ministerija.
Europos profesinės sąjungos aiškiai signalizuoja, kad konkurencingumas kuriamas investicijomis, o ne standartų mažinimu ir ,,ėjimu atgal į vergiją“. K. Juknis mano, kad Lietuva jau keletą metų yra pasirinkimo taške –arba pereiti prie aukštesnės vertės ekonomikos modelio, arba ir toliau likti spręsti struktūrines problemas trumpalaikiais sprendimais, esmines problemas paliekant spręsti kitiems.
Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė
Formos viršus
Formos apačia