Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė darbuotojai patyrė gana netikėtą finansinį „eksperimentą“ – atlyginimai, kaip teigiama, nemažėjo, tačiau daliai darbuotojų į rankas jų liko mažiau. Ligoninėje dirba apie 3300 darbuotojų.
Administracinė logika paprasta: jei pastovi dalis sumažinama, o kintamoji padidinama, tai teoriškai viskas gerai. Praktikoje – darbuotojo piniginė apie teoriją dažniausiai nebūna informuota.
Primintina, kad pagal Lietuvos darbo teisę darbo užmokestis yra esminė darbo sutarties sąlyga, o Darbo kodeksas aiškiai draudžia ją keisti be darbuotojo rašytinio sutikimo. Šią nuostatą nuosekliai aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktika: teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbdavys negali vienašališkai bloginti darbo sutarties sąlygų, net jei pokyčiai pateikiami kaip „struktūriniai“ ar „sisteminiai“. Kitaip tariant, atlyginimas nėra konstruktorinis žaidimas, kuriame detalės gali būti perstatomos be darbuotojo valios.
Ypač svarbu tai, kad teismų praktikoje pabrėžiama:
- pastovioji darbo užmokesčio dalis yra darbuotojo garantuota pajamų dalis;
- kintamoji dalis negali tapti priemone paslėptam atlyginimo mažinimui;
- informavimas intranete nepakeičia darbo sutarties pakeitimo procedūros.
Man teko vasario 20 dieną dalyvauti ligoninės susirinkime ir galiu konstatuoti tik vieną:
„Kai darbuotojui aiškinama, kad atlyginimas nemažėja, nors jis gauna mažiau, tai primena situaciją, kai termometras rodo pliusą, bet lauke vis tiek šąla. Delsti negalima – teisės galioja tik tada, kai jos ginamos. Darbo kodeksas nenumato, kad dėl administracijos tyčinio veiksmo-darbo užmokesčio keitimo telefonu ar el. paštu reikėtų skambinti ir aiškintis su ekonomiste, buhaltere ar kitu administracijos darbuotoju. Darbo teisių gynyba prasideda nuo darbo ginčo procedūros.
Teisinė praktika rodo paprastą taisyklę: jei darbuotojas nereaguoja, darbdavys tai dažnai supranta kaip tylų sutikimą.
Ši situacija dar kartą primena, kad savo interesų neginimas reiškia faktinį sutikimą su galimu darbdavio piktnaudžiavimu. Tai panašu į draudimą, kurio niekada nesinaudojate – kol neprireikia, atrodo nereikalingas.
LPS „Sandrauga“ kviečia visus – tiek narius, tiek dar neprisijungusius darbuotojus – kreiptis dėl konsultacijų ir teisių gynimo. Kreipkitės adresu : Laisvės al.46, 3 aukštas, Kaunas, el. p.:[email protected], +37065585311; 8(37)206597 . Organizacija taiko dvi narystės formas:
- viešą, kai darbuotojo profsąjungos nario mokestis atskaitomas per įstaigos buhalteriją ir darbdavys mato visus narius.;
- konfidencialią, kai narystė, nario mokestis ir teisinė pagalba užtikrinama neatskleidžiant darbdaviui.
Darbo teisė veikia tik tada, kai ja naudojamasi. O atlyginimas – ne teorinė kategorija, o realūs pinigai, kurių „kintamumas“ neturi priklausyti nuo darbdavio interpretacijų ir aiškinimų.
Pirmininkas Kęstutis Juknis