Vyriausybė skelbia, kad nuo 2026 m. spalio 1 d. įsigaliosianti nauja komandiruočių ir dienpinigių apmokėjimo tvarka suteiks daugiau teisinio aiškumo. Tačiau LPS „Sandrauga“ kyla visai kitas klausimas – kam tas aiškumas bus naudingas?
Viena svarbiausių naujovių – teigiama, kad darbdavys nebegalės mažinti dienpinigių vien savo nuožiūra, o tik remdamasis objektyviais kriterijais. Tačiau kas tuos kriterijus vertins? Kas nuspręs, kada darbuotojo išlaidos buvo „pakankamai mažesnės“? Kol įstatyme nėra aiškių ir konkrečių kriterijų, vietoje žadamo aiškumo atsiras nauji ginčai.
Teismai ir iki šiol ne kartą yra pabrėžę, kad darbdavys negali savavališkai mažinti dienpinigių. Todėl sunku suprasti, kodėl tai šiandien pristatoma
kaip didžiulė reforma. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad darbdaviams paliekama galimybė savo vidaus teisės aktuose nustatyti dienpinigių mokėjimo tvarką. O juk daugumoje Lietuvos įmonių nėra nei kolektyvinių sutarčių, nei veikiančių profesinių sąjungų.
Būtent todėl nuo rudens galime sulaukti ne mažiau, o daugiau darbo ginčų.
Tai ypač pajus tarptautinių pervežimų sektorius. Mūsų praktika rodo, kad daugiausia problemų kyla ne dėl pačių teisės aktų, o dėl jų interpretavimo. Fiktyviai mažinami dienpinigiai, neapmokami pakrovimo ir iškrovimo darbai, neteisingai apskaitomas darbo laikas – su tuo susiduriame nuolat.
Vien per pastaruosius šešis mėnesius LPS „Sandrauga“ apgynė darbuotojų teises vienuolikoje bylų, kuriose buvo priteistos darbuotojams priklausančios sumos ir pripažinti darbdavių pažeidimai. Tai – ne teorija, o kasdienė praktika.
Todėl stebina veidmainiška Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pozicija. Būdama Trišalės tarybos nare ji pritarė naujajai tvarkai ( tai reiškia pardavė dirbančiųjų interesus), o dabar ragina darbuotojų atstovus… stebėti ir konsultuotis.
Atleiskite, bet darbuotojams šiandien reikia ne stebėtojų.
Jiems reikia profesinių sąjungų, kurios rengia įstatymų pataisas, daro įtaką teisėkūrai, laimi bylas Darbo ginčų komisijose ir teismuose bei priverčia darbdavius laikytis įstatymų.
Stebėti gali visi.
Konsultuoti – taip pat.
Tačiau apginti darbuotoją gali tik tie, kurie nebijo kovoti.
Todėl LPS „Sandrauga“ ir toliau darys tai, ką darė iki šiol – ne stebės iš šalies, o gins darbuotojų teises.
O naujosios tvarkos kūrėjams belieka palinkėti, kad jų žadamas „teisinis aiškumas“ nepasibaigtų dar viena eiline fraze aiškinamuosiuose raštuose.
Nes jei po spalio 1-osios Darbo ginčų komisijos ir teismai bus užversti naujomis bylomis dėl dienpinigių, turbūt ir tada bus galima pasakyti, kad reforma pavyko – ginčų tikrai bus daugiau, vadinasi, „aiškumo“ taip pat.
Kęstutis Juknis