Nauja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Jungtinių Tautų ataskaita siunčia aiškią žinią visoms valstybėms. Kasmet daugiau kaip 840 tūkstančių žmonių miršta dėl su darbu susijusių psichosocialinių rizikos veiksnių, o milijonai darbuotojų kenčia nuo depresijos, nerimo sutrikimų, perdegimo bei širdies ir kraujagyslių ligų. Tai ne tik didžiulė žmogiškoji tragedija, bet ir reikšminga ekonominė problema.
Už kiekvieno statistinio skaičiaus slypi konkretus žmogus, jo sveikata, šeima ir gyvenimas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ nuomone, ši tarptautinė ataskaita turėtų tapti rimtu signalu peržiūrėti ir Lietuvos darbuotojų teisių apsaugos sistemą. Psichologinis smurtas, mobingas, ilgalaikis stresas, sisteminis neteisėtas atleidimas iš darbo bei kiti psichosocialiniai rizikos veiksniai šiandien jau nėra pavieniai reiškiniai – tai vis dažniau pasitaikančios darbo santykių problemos.
Nors Lietuvos darbo teisė įpareigoja darbdavius užtikrinti saugią psichosocialinę darbo aplinką,
praktikoje darbuotojai neretai susiduria su sudėtingu įrodinėjimu, o jų patiriama psichologinė ir neturtinė žala ne visuomet sulaukia veiksmingos teisinės apsaugos.
Ypatingas vaidmuo šioje srityje tenka prie Valstybinės darbo inspekcijos veikiančioms Darbo ginčų komisijoms, kurių paskirtis – greitai ir profesionaliai spręsti darbo ginčus.
Tačiau oficiali pačios Valstybinės darbo inspekcijos statistika leidžia kelti rimtų klausimų dėl šios sistemos veiksmingumo.
2025 m. pirmojo pusmečio VDI duomenimis, reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo sudarė vieną dažniausių Darbo ginčų komisijose nagrinėjamų ginčų kategorijų. Tačiau beveik pusė tokių reikalavimų – apie 48 proc. – buvo atmesti. Maždaug 27 proc. ginčų baigėsi taikos sutartimis, o tik apie 6 proc. reikalavimų buvo patenkinti arba patenkinti iš dalies. Šie skaičiai savaime neįrodo netinkamos komisijų veiklos, tačiau jie kelia pagrįstą klausimą, ar esamas įrodinėjimo standartas psichologinio smurto ir neturtinės žalos bylose nėra pernelyg formalus darbuotojų atžvilgiu. (Valstybinė Darbo Inspekcija)
Ne mažiau svarbu tai, kad pati Valstybinė darbo inspekcija pripažįsta didėjantį ginčų dėl psichologinio smurto skaičių ir savo veiklos apžvalgose jau skiria jiems atskirą dėmesį. Tai rodo, kad problema nėra pavienė – ji tampa sistemine. (Valstybinė Darbo Inspekcija)
LPS „Sandrauga“ atstovavimo praktika leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjant bylas dėl mobingo, diskriminacijos, psichologinio smurto ar neturtinės žalos atlyginimo dažnai vyrauja itin formalus įrodymų vertinimas. Ne vienoje byloje darbuotojai, patyrę ilgalaikį psichologinį spaudimą ar žeminantį elgesį, susiduria su išvada, kad pateiktų įrodymų nepakanka, nors visų netiesioginių įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą.
Toks požiūris gali mažinti darbuotojų pasitikėjimą ginčų nagrinėjimo sistema ir neskatinti nukentėjusiųjų ginti savo teisių.
LPS „Sandrauga“ taip pat pasigenda didesnio Darbo ginčų komisijų veiklos skaidrumo. Nors Valstybinė darbo inspekcija skelbia bendruosius statistinius rodiklius, viešojoje erdvėje trūksta išsamių analitinių apžvalgų, kurios parodytų, kodėl beveik pusė neturtinės žalos reikalavimų atmetama, kokios dažniausiai nustatomos įrodinėjimo klaidos, kokia formuojama praktika mobingo bylose ir kokių teisinių standartų laikosi ( nesilaiko) komisijos. Tokia informacija būtų naudinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek profesinėms sąjungoms.
LPS ,,Sandrauga“ vertinimu, diskusijų verta ir institucinė Darbo ginčų komisijų vieta. Kadangi komisijos veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos, natūraliai kyla klausimas, ar dabartinis modelis pakankamai užtikrina jų institucinį nepriklausomumą ir visuomenės pasitikėjimą priimamais sprendimais.
TDO ir Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai pabrėžia, kad psichosocialiniai pavojai šiandien yra vienas didžiausių darbo saugos ir sveikatos iššūkių. Todėl, LPS „Sandrauga“ įsitikinimu, vien formalaus teisės aktų taikymo nebepakanka – būtinas aktyvus darbuotojų teisių gynimas ir šiuolaikiškas požiūris į psichologinės sveikatos apsaugą darbo vietoje. Profesinės sąjungos praktika rodo, kad sudėtingiausia darbuotojus apginti būtent mobingo ir neturtinės žalos bylose.“
Todėl profesinė sąjunga siūlo svarstyti šias reformas:
- stiprinti Darbo ginčų komisijų institucinį nepriklausomumą;
- įdiegti viešą ir aiškią Darbo ginčų komisijų sprendimų kokybės vertinimo sistemą;
- kasmet viešinti svarbiausių darbo ginčų praktikos analizes ir metodinius biuletenius;
- reguliariai analizuoti ir viešinti neturtinės žalos bei mobingo bylų nagrinėjimo rezultatus;
- nuosekliai kelti komisijų narių kvalifikaciją psichologinio smurto, diskriminacijos ir neturtinės žalos vertinimo srityse;
- daugiau dėmesio skirti ne vien formaliam teisės normų taikymui, bet ir realiai darbuotojų teisių bei žmogaus orumo apsaugai.
Tarptautinės organizacijos jau įspėja, kad su darbu susijęs stresas kasmet nusineša šimtus tūkstančių gyvybių. Todėl šiandien kalbame ne vien apie darbo teisę ar administracines procedūras.Kalbame apie žmogaus gyvybę, sveikatą ir orumą.
Jeigu darbuotojai nepasitikės institucijomis, kurios turi ginti jų teises, net ir pažangiausi teisės aktai nepasieks savo tikslo. Būtent todėl, LPS „Sandrauga“ nuomone, atėjo metas ne kosmetiniams pakeitimams, o rimtai diskusijai apie tai, kaip Lietuvoje sukurti tokią darbo ginčų sistemą, kuri atitiktų šiuolaikinius darbuotojų apsaugos standartus, tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir svarbiausią principą – teisingumas turi būti ne tik vykdomas, bet ir matomas.
Pirmininkas Kęstutis Juknis