Į profesinę sąjungą pagalbos kreipėsi ilgametis mūsų narys. Jis papasakojo, kad devynerius metus nepriekaištingai vairavęs įmonės transportą, jis po vieno ,,lyg ir draugiško“ pokalbio neteko darbo. Skaudžiausia jam buvo ne pats atleidimas, o tai, kas jį suorganizavo. Tai padarė žmogus, kurį jis ilgą laikė savo draugu.
Kabinetas, kuriame laukė ne draugas, o darbdavys
Vytautas (vardas pakeistas) beveik dešimtmetį dirbo vairuotoju be pastabų, nuobaudų ar rimtų priekaištų dėl darbo kokybės. Vieną liepos popietę, darbo dienai einant į pabaigą, jis buvo netikėtai iškviestas į vadovo kabinetą. Per ilgus bendro darbo metus tarp jų buvo užsimezgęs geri, pasitikėjimu grįsti darbo santykiai. Į pokalbį Vytautas ėjo kaip pas ilgametį kolegą, nesitikėdamas jokios klastos. Tačiau kabinete laukė ne draugiškas pokalbis, o kruopščiai suplanuoti veiksmai, siekiant konkretaus tikslo. Prie stalo sėdėjo dar vienas administracijos atstovas, tad Vytautas atsidūrė vienas prieš du. Tokia persvara savaime kūrė spaudimo atmosferą. Būtent tas žmogus, kuriuo Vytautas pasitikėjo labiausiai, dabar kalbėjo oficialius, biurokratinio darbdavio, o ne draugiško bendradarbio balsu.
„Nesurenki kilometrų“
Vytautui netikėtai buvo pareikšta, kad jo darbu nepatenkinta administracija, nes esą jis „nesurenka kilometrų“, nors reisų skaičius priklauso ne nuo paties vairuotojo, o nuo to, kiek užduočių jam paskiria darbdavys. Vytautas pasiūlė tiesiog skirti jam daugiau reisų, tačiau šis pasiūlymas net nebuvo išgirstas.
Popierius, kurį reikėjo pasirašyti „savo labui“
Vietoj to jam buvo pateiktas lapas su atspausdintu tekstu ir konkrečia atleidimo data. Tai buvo pristatyta kaip „apsidraudimas“, tariamai naudingas jam pačiam. Buvęs draugas, dabar atstovaujantis darbdaviui, reikalavo pasirašyti nedelsiant. Jis nedavė nei laiko pagalvoti, nei galimybės pasitarti su teisininku ar profesine sąjunga. Buvo nutylėta, kad įstatymas suteikia teisę per tris darbo dienas tokį pareiškimą atšaukti.
Kaina, kurią teko mokėti sveikata
Po šio pokalbio Vytauto sveikata pablogėjo tiek, kad jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Sužinojęs apie teisę atšaukti pareiškimą, jis kreipėsi raštu, tačiau įmonė formaliai atsakė, kad trijų dienų terminas jau praleistas. Net ir pakartotinis, išsamiai motyvuotas prašymas nenutraukti darbo santykių liko neišgirstas. Atleidimas buvo įformintas vyrui dar sergant.
Pabaiga, kuri vis dėlto buvo laiminga
Byla pasiekė Darbo ginčų komisiją, tačiau šįkart teisybei pasiekti neprireikė ilgo ir sekinančio proceso. Įmonė ir Vytautas dalyvaujant ,,Sandrauga“ teisininkui susitarė ir pasirašė taikos sutartį. Ginčas buvo išspręstas abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Po mėnesius trukusio streso ir netikrumo tai buvo baigtis, kurios Vytautas jau seniai nebesitikėjo.
Pamoka, kurią verta prisiminti visam gyvenimui
Ši istorija baigėsi gerai, tačiau jos pamoka aktuali kiekvienam. Prieš pasirašant bet kokį dokumentą verta stabtelėti ir savęs paklausti, ką pasirašai ir kam iš tikrųjų tai naudinga. Tai svarbu, kad ir koks artimas, patikimas ar seniai pažįstamas būtų kitoje stalo pusėje sėdintis žmogus. Draugystė ir pasitikėjimas negali pakeisti atidumo, kai kalbama apie savo teises. Kartais būtent artimiausi žmonės, sąmoningai ar patys to nenorėdami, tampa spaudimo priemone, leidžiančia lengviausiai pasiekti norimą rezultatą.
,,Sandrauga“ teisininkas Tautvydas Sobėskis