4 žingsniai ką daryti, kai nemoka algos

2015-07-07

Kaip rašėme anksčiau, į LPS „Sandrauga“ kreipėsi vienoje stambioje statybos įmonėje dirbantys nariai, jau keletą mėnesių nesulaukiantys atlyginimų. Ši istorija – toli gražu ne pavienė, tad „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė sutiko pasidalinti keturiais žingsniais“, kaip vis tik elgtis, jei jums nemoka algos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad darbuotojams algų nemokančios įmonės Lietuvoje turėtų būti retenybė, tačiau iš tiesų šio reiškinio mąstai – kur kas didesni. „Paprasčiausiai apie juos negirdime, nes tik dalis dėl to kenčiančių žmonių kreipiasi pagalbos“ – sako LPS „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė.

Taigi, kaip vis tik elgtis, jei nesulaukiate algos?

1. Informuoti savo profesinę sąjungą

Jums padėti negalėsime, jei nežinosime, kad apskritai turite problemą, bei norite ją spręsti. O juk būtent tam ir esame. Labai svarbu, kad vos iškilus bėdai iškarto susisiektumėte su mumis – taip klausimą ne tik galima išspręsti greičiau, bet ir apsidrausti nuo galimų klaidų.

Pavyzdžiui, straipsnio pradžioje minėtos įmonės darbuotojai, praradę viltį atgauti uždirbtus pinigus, jau buvo pasiryžę net imtis streikų. O tai būtų didelė klaida, nes norint paskelbti streiką, būtina laikytis tam tikros teisės aktais apibrėžiamos procedūros, o už jos nesilaikymą – gresia rimta atsakomybė.

2. Pasikalbėkite su darbdaviu

Po to, pabrėžiame – tik po to –  kai jau konsultavotės su savo profsąjunga, gražiai pasikalbėkite su darbdaviu ir išsiaiškinkite, dėl kokių priežasčių vėluoja atlyginimas, kada ketinama jį išmokėti, bei koks yra vadovo požiūris į problemą apskritai.

Jei vadovas į kalbas su jumis nesileidžia, veltis į konfliktą nereikia – tai už jus padarysime mes. Šiame etape jums svarbiausia tiesiog informuoti darbdavį, kad iškilusi problema. Labai retai, bet vis tik pasitaiko atvejų, kai po kultūringo pokalbio su darbuotoju darbdavys geranoriškai ir iš karto išsprendžia problemą.

3. Profsąjungos pokalbis su darbdaviu

Jei su jumis darbdavys gražiuoju nesikalba, kartais tai padaryti jį įtikina profsąjungos teisininko skambutis ar apsilankymas. Supratęs, kad jūs nesate „vienišas karys lauke“, neturintis nei supratimo, nei žinių apie savo teises, o vis tik informuotas, protingas, profsąjungos užnugarį turintis žmogus, išmintingas darbdavys pakeičia poziciją. „Sandrauga“ praktika rodo, kad dauguma ginčų išsisprendžia būtent šiame etape.

4. Toliau – tai jau mūsų problema

Nepavykus problemos išspręsti gražiuoju būdu, LPS „Sandrauga“ teisininkai perima iniciatyvą į savo rankas ir kreipiasi į atitinkamas institucijas. Pirmiausiai – būtent šiems klausimams įkurtą Darbo ginčių komisiją (sutr. DGK).

„Tačiau kai kreipiamės mes, jau nebeprašome darbdavio padaryti tik tai, kas jam priklauso (t.y. išmokėti atlyginimą), bet ir reikalaujame atlyginti savo veiksmais padarytą žalą: delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bei moralinę kompensaciją“ – pabrėžia Ž. Čeplauskė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad „mūsų nariams į posėdžius paprastai vaikščioti nereikia – viskuo rūpinamės mes. Žinoma, jei narys nepageidauja kitaip.“

Šie keturi žingsneliai apibūdina standartinę atlyginimo išsireikalavimo procedūrą. Profesinės sąjungos veiksmų „arsenale“ yra ir kur kas įvairesnių, kai kuriais atvejais labiau tinkančių procedūrų, kad ir tokių, kaip aukščiau paminėti streikai. Būtent todėl, kiekvienas į mus besikreipiantis narys yra iš karto konsultuojamas LPS „Sandrauga“ specialistų, kurie parenka kiekvienai situacijai labiausiai tinkantį, bei priimtiniausią veikimo metodą.

Parengė Rūta Geležinė