Šv. Velykų šventė yra viena iš tų švenčių, kurios kilnojamos, neturi pastovios datos kaip antai-Šv. Kalėdos. Šv. Velykų šventės data kasmet nustatoma vis kita, remiantis Mėnulio ir Saulės kalendoriumi. Vakarų bažnyčiose ši šventė švenčiama pirmąjį sekmadienį po pavasario lygiadienio. Pagal Grigaliaus kalendorių, anksčiausia Šv. Velykų data gali būti kovo 22 diena, o vėliausia – balandžio 25 diena. Rytų krikščionių bažnyčiose naudojamasi ne Grigaliaus, bet Julijaus kalendoriumi, o pagal jį, kovo 21 diena atitinka balandžio 3 dieną Grigaliaus kalendoriuje, būtent todėl Rytų krikščionys Velykas švenčia anksčiausiai – balandžio 4 dieną, o vėliausiai – gegužės 8 dieną.

Didžioji Šv. Velykų savaitė prasideda Verbų sekmadieniu – diena, kai švenčiame Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur jis pasitinkamas kaip Mesijas ir Dovydo Sūnus.  Didysis pirmadienis yra Draugystės diena, prisimenant Jėzaus viešnagę Betanijoje pas tris savo didžiuosius draugus: Mortą, Mariją ir Lozorių. Didysis antradienis yra Petro išdavystės ir išsižadėjimo diena. Didysis trečiadienis yra išdavystės diena-Judo apsisprendimą už 30 denarų bučiniu išduoti Jėzų. Didysis ketvirtadienis yra Paskutinės vakarienės diena. Didžiojo ketvirtadienio vakarą prasideda Velykų tridienis, t. y. maldų ir religinių apeigų ciklas, apimantis tris pagrindines Velykų dienas (Didįjį penktadienį, Didįjį šeštadienį ir Prisikėlimo sekmadienį). Didysis penktadienis yra Jėzaus Kristaus mirties diena. Tai pati skaudžiausia Didžiosios savaitės diena, nes minima Kristaus kančia.  Didysis šeštadienis yra tylos diena, vienintelė Didžiosios savaitės diena, kai nenumatyta jokia liturgija, nešvenčiamos Mišios, ir Eucharistija teikiama tik tiems, kurie yra mirties patale.

Velykų sekmadienį švenčiamas Kristaus prisikėlimas. Jis yra Velykų oktavos, skirtos tikinčiųjų šventei ir Jėzaus Kristaus pergalei prieš mirtį, viršūnė.

Laukiant Šv. Velykų-atgimimo ir prisikėlimo šventės, norėčiau Jus pasveikinti ir pabaigti kunigo Algirdo Toliato mintimis apie Šv. Velykas“ „ << Kiekvieno gyvenime yra daugybė mažų šv. Velykų ir mažų šv. Kalėdų. Per šias šventes mes patiriame gilius išgyvenimus, kurie mums padeda pasiruošti kitiems jausmams bei jų ciklams kasdienybėje. Šv. Velykos moko kaip kantriai apsivalyti nuo sunkumų, gyvenimo dulkių ir kaip oriai, per kančią vėl sulaukti šventės >>”.                                                                                     

Su Šventomis Velykomis.

                                                     Nuoširdžiai Jūsų

                                                      LPS “Sandrauga”

                                                                    pirmininkas Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ pradėjo analizuoti Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktorės įsakymą, kuriuo mokytoja- profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ narė  buvo nušalinta nuo darbo.

Pagal turimus duomenis, ima ryškėti labai paprasta situacija: mokytoja pamokos metu septintokę perspėja laikytis drausmės (neužsiimti pašaline veikla), o mokinei nekreipiant dėmesio ir toliau tęsiant pašalinę veiklą, nereaguojant į mokytojos pastabas,  mokytoja paima nuo suolo popieriaus lapą, kuriame mokinė rašinėja. Mokytoja popieriaus lapą perlenkia, neskaito nei viešai, nei neviešai ir pertraukos metu  jį perduoda klasės auklėtojai. Jokio fizinio kontakto su mokine nėra, popieriuje turinys neviešintas, žodinio ginčo nėra. Mokytoja popieriaus lapo negražino mokinei, todėl  mokinė susijaudinusi apsiverkė. Plačiau

Šiandien Vilniaus Rotušėje įvyko konferencija ,,Eksporto lyderiai geopolitiniai iššūkiai Lietuvos verslui“ LPS ,,Sandrauga“ atstovai dalyvavo prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos ( prezidentas Sigitas Gailūnas) tradiciniame metų renginyje. Konferenciją pasveikino LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Konferencijoje dalyvavo vyriausybės ministrai, miestų merai, verslininkai, profsąjungų atstovai.

Rūta Gelžinė

Didžiuliame informacijos sraute, nuolat besikeičiančiuose įvykiuose svarbiausi žmogui klausimai išlieka sveikata, saugumas, darbas ir socialiniai klausimai. Daugeliui žmonių darbas yra  vienintelis pragyvenimo šaltinis – vertybė, kurią būtina saugoti.

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dirbančiųjų interesus atstovauja, gina tik profesinės sąjungos. Atstovauja ir gina  ne darbo tarybos, ne koks tai vienas asmuo ar patikėtinis, bet savo tiesiogines funkcijas atliekanti profsąjunga. Įvairiausi filosofiniai išvedžiojimai, neva tai ,,aš moku pats apsiginti“  arba ,,turiu pažįstamų politikų seime“ arba ,,nesu konfliktiškas  todėl man viskas gerai“  ir kita demonstruoja mūsų siaurą supratimą apie pagrindinį darbuotojų atstovą profesinę sąjungą. Tokiam žmonių  požiūriui, įtakos turi ir kai kurių profsąjungų  vadovų paviršutinė reklama, siekiant išlaikyti esamą padėtį.

Plačiau

Pastaruoju metu mūsų nariams iškyla daug klausimų dėl darbo laiko apskaitos, apmokėjimo ir viršvalandžių taikymo.

Kaip prisimename ,,Sandrauga‘‘ jau 2016 metais prie vyriausybės rūmų protestavo prieš abstraktaus, liberalaus darbo kodekso įteisinimo. Tada socialdemokratai ir valstiečiai – žalieji seime priėmė dabar veikiantį darbo kodeksą, kuris atskirais momentais akivaizdžiai prieštarauja ne tik teisingumo , bet ir sąžiningumo principams.

Kaip ir buvęs darbo kodeksas (DK), taip ir šiuo metu veikiantis nustato darbuotojo darbo laiko normą, kuri yra 40 valandų per savaitę. Priminsiu, kad 8 valandų darbo dienos norma tarptautiniu mastu yra kaip esminis rodiklis Europos šalyse. Ją pažeidus drastiškai padidėja nelaimingų atsitikimų skaičius darbe,  ryškiai nukenčia darbuotojo sveikata, akivaizdžiai pakenkiama darbuotojo šeiminiams santykiams (DK- 28 straipsnis).

Viršvalandžiai, kaip paprastai dirbami darbdavio pavedimu, esant išimtiniams, staiga atsiradusiems atvejams. Nors ir reikalingas darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandinį darbą, tačiau darbo kodeksas numato atvejus, kai tokio sutikimo nereikia ir tų išimčių darbdaviui pilnai užtenka, kad jam nereikėtų prašyti darbuotojo dirbti viršvalandžius. Verta prisiminti, kad viršvalandžiai turėtų būti apmokami ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžiu arba darbuotojo prašymu gali būti kompensuojami viršvalandinio darbo laiką padaugintą iš atitinkamo dydžio (pvz. pusantro), ir pridedant prie atostogų laiko.

Bet labai dažnai, kad nereikėtų kas mėnesį mokėti viršvalandžių darbdavys savo įsakymu įveda suminę darbo laiko apskaitą, pagal kurią darbuotojas yra tiesiog apvagiamas. Pavyzdys labai paprastas. Jūs per darbo mėnesį dirbote 20 valandų viršvalandžių ir už juos Jums nebus sumokėta, nes darbdavys naudosis apskaitiniu 3 mėnesiu laikotarpiu. Suėjus šiam laikotarpiui darbdavys įvertina ar darbuotojas yra išdirbęs daugiau negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma. Čia ir prasideda įdomybės, nes įvedant suminės darbo laiko apskaitą sudaromi grafikai, kuriuose numatoma  iki 52 valandų darbo laiko norma per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Labai paprasta paskaičiuoti kiek darbo laiko norma padidėja darbuotojui per mėnesį, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Ir tik tada, jei darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama , kaip už viršvalandinį darbo laiką. Priminsiu, kad normali darbo laiko norma (be viršvalandžių, papildomo darbo, budėjimo) per mėnesį vidutiniškai yra 168-176 darbo valandos, o esant suminei darbo laiko apskaitai ,,normalus“ darbo laikas vidutiniškai padidėja 30 darbo valandų už kurias darbdavys tikrai nemoka kaip už viršvalandžius.

Šiuo metu net įvairiausios įstaigos tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje, ypatingai regionuose įveda suminę darbo laiko apskaitą ir taip sutaupo pinigų nepriimdami dirbti papildomai darbuotojų, o tiesiog priversdami dirbti žmones pirštu baksnodami į darbo kodeksą.

Ar teisingai įvedinėjama suminė darbo laiko apskaita dažniausiai sprendžia ne darbdavio sudaryta darbo taryba, bet profesinė sąjunga, kuri turi reikalavimo teisę ir gali padėti žmogui darbe išlikti žmogumi.

Nuoširdžiai Jūsų,

LPS „Sandrauga“ Pirmininkas

Kęstutis Juknis