Lapkričio 12 dieną, Vokietijos Federalinis Darbo Teismas nusprendė, kad maisto pristatymo paslaugų teikėjai turės išduoti kurjeriams dviračius ir mobilius telefonus, skirtus darbo funkcijoms atlikti. Kitu atveju, šiems darbuotojams turės būti išmokama kompensacija.

Vokietijos Federalinis Darbo Teismas: „Tai prieštarauja pagrindinei darbo santykių teisinei idėjai“

Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Frankfurte su dviračiu dirbantis kurjeris Filipas Šurkas (Philipp Schurk) padavė į teismą maisto pristatymo platformą „Lieferando“. Šis reikalavo, kad platforma turėtų jį aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis, skirtomis darbo funkcijoms atlikti.

„Lieferando“ – Amsterdame įsikūrusios bendrovės „Just Eat Takeaway“ dukterinė įmonė Vokietijoje – argumentavo, kad su dviračiais dirbantys kurjeriai platformoje jau ir taip turi savo dviračius ar telefonus, todėl kurjeriams neturėjo būti didelė našta naudotis savo priemonėmis ir įranga. Maisto pristatymo paslaugų teikėja teisinosi, kad kurjeriams siūlė 0,25 eur/val. išmoką, skirtą dviračio remonto išlaidoms. Tačiau, tokia išmoka turėjo būti panaudojama tik įmonės nurodytose taisyklose. Tuo tarpu, tokių panašių lengvatų, skirtų kurjerių telefonų priežiūrai ir taisymui, neskyrė.

Vokietijos Federalinio Darbo Teismo sprendimu, toks kompanijos elgesys „prieštarauja pagrindinei darbo santykių teisinei idėjai, pagal kurią darbdavys privalo aprūpinti sutartai veiklai būtinomis darbo priemonėmis ir užtikrinti, kad jos būtų tvarkingos“.

F. Šurkas komentavo ZDF, Vokietijos nacionaliniam transliuotojui, kad jam yra „be galo džiugu“, kad jam palankų sprendimą priėmė federalinis teismas. Tuo tarpu, Fredis Adjanas (Freddy Adjan), Vokietijos maisto ir maitinimo sąjungos pirmininko pavaduotojas, kuris palaikė F. Šurką ir jo kolegą Aleksanderį Menerį (Alexander Menier), sakė, kad „Tai yra stiprus ir novatoriškas signalas sukurti sąžiningas ir vienodas darbo sąlygas pramonėje“.

LPS „Sandrauga“: „Jauniems žmonėms neuždrausta kurti tai, kas jau sukurta ir veikia“

Vokietijos Federalinio Darbo teismo sprendimo rezultate, dabar maisto pristatymo platformos Vokietijoje nuo šiol yra teisiškai įpareigotos išduoti dviračius ir tinkamus telefonus, per kuriuos galėtų būti gaunami pranešimai ir užsakymai iš darbdavio. Tiesa, toks sprendimas turi išimtį: maisto vežiotojų sudarytame kontrakte gali būti nurodytas reikalavimas turėti savo priemones ir įrangą ir sutinkama gauti tinkamą kompensacinę išmoką. Tačiau teismas nenurodė, kokia išmoka turėtų būti sudaryta. Po tokio teismo sprendimo, „Lieferando“ dukterinės įmonės savininkas „Just Eat Takeaway“ pateikė informaciją, kad planuos galimus pokyčius savo platformoje. Kokius konkrečiai – neįvardijo.

Kol Vokietijoje dirbantys kurjeriai reikalauja sau teisių ir tinkamų darbo funkcijų, Lietuvoje kurjeriai yra pakankamai santūrūs šiais klausimais. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis tikslinimo dėlei pažymėjo, kad kurjeriai su pareiškimu jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Trišalę Tarybą. LPS „Sandrauga“ mano, kad kurjeriai galėtų jungtis ne prie „popierinių“ organizacijų, bet prie faktiškai veikiančių profesinių sąjungų ir rengti įstatymo projektus, teikti juos įstatymų leidėjui. Kaip visur, taip ir Lietuvoje reikia organizuotai, kryptingai ginti savo teises. Jauniems žmonėms neuždrausta kurti tai, kas jau sukurta ir veikia, bet tuo atveju prarandamas laikas ir energija, kas ir atsitiko su Lietuvoje dirbančiais kurjeriais.

Kol kas dar nėra žinoma ar Lietuvoje yra tokia maisto pristatymo paslaugų teikėja, kuri suteiktų savo partneriams transporto priemones ar mobilius telefonus. O ar kurjerius-partnerius tenkina tokios sąlygos – taip pat lieka paslaptimi. Tačiau, kitų valstybių teismų patirtys įrodo, kad visada galima pasiekti sau tinkamų sąlygų, norint gerai ir efektyviai atlikti savo darbo funkcijas. Todėl, jeigu susiduriate su netinkamomis darbo sąlygomis, nesąžiningu ir neteisėtu darbdavio elgesiu, raginame nekentėti ir kreiptis į profesinę sąjungą arba nieko nedaryti, bet, laikas nuo laiko, padejuoti. Gal tai padės?

Giedrius Katkauskas

Šiandien LR sveikatos apsaugos ministerijoje pasirašyta nauja, nuo 2022 iki 2024 metų galiosianti, LNSS šakos kolektyvinė sutartis. Ją pasirašė net 9 profesinės sąjungos, tarp jų – Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Naujoji sveikatos šakos kolektyvinė sutartis apima gydytojus, slaugytojus, farmacininkus ir kitus sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojus. Nuo 2022 m. sveikatos srityje dirbantys žmonės galės dirbti geresnėmis sąlygomis.

LR sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš pasirašymą padėkojo profesinėms sąjungoms už įvykdytą susitarimą tokioje sistemoje, kaip sveikatos. „Kai kalbame apie tokią (sveikatos) sistemą, natūralu, kad visuomenė juda susitarimo keliu“. Taip pat ministras palinkėjo, kad sutartis, pasirašyta tokiu sunkiu laikotarpiu, įvestų tvarumo.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis  tikisi, kad pasirašyta  sutartis sustiprins bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. „Pagaliau, kartu su socialiniais partneriais, pasirašėme sveikatos šakos kolektyvinę sutartį. Nors ir buvo nesutarimų, ginčų ir pykčių, vis tiek pasiekėme savo bendrą tikslą: gerinti ir tobulinti socialines garantijas, darbo sąlygas sveikatos srityje dirbantiems asmenims“.

LPS „Sandrauga“ vardu, dėkojame socialiniams partneriams už bendradarbiavimą ir profesionalumą siekiant  bendrų tikslų. Tikimės tolimesnio darbo kartu kuriant ir tobulinant geresnes darbo sąlygas bei skatinant socialinį dialogą

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ į savo pašto dėžutę sulaukia įvairiausių laiškų iš mūsų narių. Tai būna prašymai įstoti ar pasinaudoti kolektyvinės sutarties socialinėmis garantijomis, pagalbos prašymai, konsultaciniai klausimai apie Darbo teisės klausimus ir situacijas ir daug kitų laiškų. Tiesa, neretu atveju gauname prašymų, kurie nėra labai susiję su profesinių sąjungų veikla ir teisinėmis paslaugomis.

Dažnai atsitinka, kad iš LPS „Sandrauga“ narių gauname įvairių prašymų gauti finansavimą tam tikriems daiktams įsigyti ar kitiems atvejams. Pavyzdžiui, sulaukiame prašymų neginti jų interesų, bet finansuoti naujas langų žaliuzes, sienų apšiltinimą jų darbo vietoje, finansuoti keliones į kitas šalis ar darbui reikalingas specialias aprangas, baldus darbovietės inventoriui atnaujinti. Norime pabrėžti, kad visi šie prašymai ir laiškai yra nagrinėjami, analizuojami. Tačiau, pagrindinis profesinės sąjungos dėmesys yra sutelktas į darbuotojų darbo sąlygų interesų, teisių, darbo užmokesčio gynimą ir jų tinkamą atstovavimą. Tuo tarpu, darbuotojui reikalingas priemones ir reikmenis ir fizines darbo sąlygas turi užtikrinti pats darbdavys. Žinoma, profsąjunga gali padėti žmonės skirdama jiems išmokas dėl nelaimių, susirgimų, artimojo mirties atvejų ir kitų, netikėtų ir problematiškų įvykių. Mes suprantame, kad padėti žmonėms reikia tiek, kiek įmanoma. Tačiau ne visi žmonės tokios pagalbos teikimo reikšmę tinkamai supranta ar priima.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vardu, norime visiems nariams – tiek esamiems, tiek būsimiems – priminti, kad jau kelis metus iš eilės pasirašome Nacionalines kolektyvines sutartis. Sutartis, kurią pasirašė profesinės sąjungos, suteikia galimybę tų profsąjungų nariams pasinaudoti specialiomis 2-omis papildomomis kasmetinėmis atostogų bei 5-iomis sveikatinimosi dienomis, paliekant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Šios sutarties nuostatos galioja biudžetinio sektoriaus, valstybės tarnautojams policijoje, Viešojo saugumo tarnyboje, savivaldybėse dirbantiems žmonėms. Minėtos 2+5 papildomos kasmetinių atostogų ir sveikatinimosi dienos, per kurias paliekamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, nereikalauja jokių paaiškinimų ar medicininių pažymų. Norint pasinaudoti šiomis dienomis, tereikia parašyti mums į elektroninį paštą laisvos formos prašymą. Prašyme tiesiog nurodykite savo vardą ir pavardę, profsąjungos padalinį, savo užimamas pareigas ir kad norite pasinaudoti Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatomis.

Taip pat norime priminti, kad ir kitais metais šios Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos galios ne tik biudžetiniame sektoriuje, bet ir sveikatos šakos, kurios kolektyvinė sutartis bus pasirašyta jau kitą savaitę, ir švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje. Plačiau apie šių sutarčių socialines garantijas ir įstatyminius aspektus padiskutuosime vėliau. Taip pat, jas galime bus rasti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje (www.socmin.lrv.lt).

Taigi, norime dar kartą pabrėžti, kad įvairių baldų, kompiuterinės technikos, langų, remonto darbų finansavimu darbovietėje profesinės sąjungos neužsiima. Visais šiais darbui reikalingoms priemonėms ir sąlygomis turi pasirūpinti darbdavys, bet ne profsąjungos. Jos gali tiesiog atstovauti ir ginti Jūsų darbo interesus ar poreikius darbdaviui. Tačiau žmonės, kurie nori ir prašo, kad profesinės sąjungos pasirūpintų jų fizinio komforto tobulinimu, sveikata ar priemonėmis, neturėtų dėl to įsižeisti. Rūpinkitės savo sveikata, kuri yra ne ką mažiau svarbi mūsų gyvenime, linkime Jums nepersidirbti, neišvarginti savęs darbe, gyvenkite sveiką gyvenimo būdą. Taip pat nepamirškite kreiptis į savo profesinę sąjungą, jeigu darbovietėje susiduriate su psichologinių smurtu ar spaudimu, pažeistomis darbo sąlygomis ir saugumu, netinkamu darbo užmokesčiu, nesąžininga darbo laiko apskaita ir kitais, su Darbo teise susijusiais, atvejais.

Giedrius Katkauskas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkričio 10 dieną paskelbė plėtros programą 2021-2030 metams. Pagal paskelbtą informaciją, bus tobulinamos valstybinio socialinio draudimo (VSD), piniginės socialinės paramos sistemos ir didinamos mokesčių sistemos progresyvumas. Taip pat planuojama tobulinti užimtumo rėmimo sistemą, didinamas pažeidžiamų asmenų grupių užimtumas, žmonių verslumas. Bus kovojama su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, skatinama socialinio dialogo kokybė ir plėtra.

„Pajamas padidins neįgaliesiems, tėvams, vieniems auginantiems vaikus ar neįgaliuosius, pensinio amžiaus asmenims, nepasiturintiems asmenims“

Kaip sako LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, „Pajamų nelygybė, skurdas ir socialinė atskirtis, ypač tarp senjorų, neįgaliųjų, vienišų ar vaikus vienų auginančių tėvų išlieka opi problema, kurią siekiame spręsti kompleksinėmis priemonėmis“. Pasak ministrės, jau yra parengtas spartesnis pensijų indeksavimas, pradedama mokėti vienišo asmens išmoka. Planuojama tvaresnė pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką.

Sprendžiant didėlio pajamų atotrūkio tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų problemą, planuojama didinti pajamas tam tikroms asmenų grupėms. Pajamas padidins neįgaliesiems, tėvams, vieniems auginantiems vaikus ar neįgaliuosius, pensinio amžiaus asmenims, nepasiturintiems asmenims. Taip pat numatoma tobulinti vienišų pensinio amžiaus asmenų ir vienišų neįgaliųjų pajamų, minimalių pajamų apsaugos sistemas, socialinės apsaugos ir su ja susijusios pagalbos teikimo koordinavimą. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrino valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinis tvarumą.

Siekiant išspręsti didelį pajamų atotrūkį darbo rinkoje, planuojama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. Taip pat bus mažinamas savarankiškai dirbančių asmenų ir likusių dirbančiųjų disponuojamų pajamų atotrūkis. Tobulins minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo sistemą, didins gyventojų verslumą, stiprins kovą su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu ir didins darbo užmokesčio konkurencingumą viešajame sektoriuje.

Kęstutis Juknis: „Ar ne per ilgas programos laikotarpis, norint įgyvendinti šiuos tikslus ir planus?“

Parengtoje programoje numatoma, kad iki 2030 m. bus tikimasi sumažinti nedarbo lygį šalyje nuo 2,5 iki 1,5 proc. Pasak ministerijos, ji yra „Pasiruošusi sukurti tvarią ir veiksmingą aktyvios darbo rinkos priemonių finansavimo sistemą“. Siekiama skatinti užimtumą žmonėms su negalia, didinti vyresnio amžiaus gyventojų galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Planuojama modernizuoti sistemas į šių laikų atitinkančias standartus, plėtoti savarankišką darbą, sudaryti palankesnes galimybes steigti naujas darbo vietas.

Puiku, kad LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia gerinti situaciją darbų rinkoje. Tačiau, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis iškėlė klausimą: „Ar ne per ilgas programos laikotarpis, norint įgyvendinti šiuos tikslus ir planus? Juk nėra garantijos, kad esamai ministrei bus suteikta galimybė tęsti savo kadenciją ir toliau vykdyti savo planus“. Tuo pačiu, kyla ir kiti klausimai: ar nebus per lėtai vykdomi pakeitimai ir naujovės, ko pasekoje tik labiau atsiliksime nuo kitų Europos Sąjungos šalių? Vis dėlto, laikai sparčiai keičiasi, kaip ir situacija darbo rinkoje, todėl būtina vykdyti pakeitimus sparčiai ir efektyviai, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtis.

Giedrius Katkauskas