Spalio 10 diena yra Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Savo psichikos būkle reikia nuolatos rūpintis, kadangi tai gali veikti ne tik pačio asmens savijautą, bet ir elgesį su aplinkiniais žmonėmis. Psichinę sveikatą ypatingai gali veikti darbe patiriamas stresas, kuris yra vienas iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių.
„Vienas iš trijų darbuotojų Europoje yra veikiamas streso darbe“
Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą, „Sveikata yra suvokiama kaip visiškos fizinės, protinės bei socialinės žmogaus gerovės būsena, o ne tiktai padėtis, kuomet nesergama jokia liga ar neturima jokios negalios“. Tai reiškiasi, kad net jeigu žmogus neserga ar neturi negalios, jo sveikata gali būti bloga, jeigu šis jaučiasi emociškai ir fiziškai blogai.
Diana Gedminienė, visuomenės sveikatos specialistė, sako, kad šiais laikais žmogus nuolatos gali patirti trijų rūšių įtampą: nervinę, psichinę ir emocinę. Tuo tarpu „Vienas iš trijų darbuotojų Europoje yra veikiamas streso darbe“. Jį gali sukelti problemos šeimoje, nuolatinis gatvės triukšmas, nesutarimai darbe, finansiniai sunkumai, abejonės ir nerimas dėl ateities ar netgi pastovus blogas oras.
„…atsipalaiduoti nemokantys žmonės gali susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis…“
Esant prastai psichinei sveikatai, kurią veikia kasdienė įtampa ir stresas, pasekmės žmogaus organizmui gali būti labai rimtos. Pasak specialistės, žmogui gali silpti nervų sistema, o jos požymiai – galvos skausmai, migrenos priepuoliai, jaučiamas nerimas, naktimis neišsimiegama… Taip pat atsipalaiduoti nemokantys žmonės gali susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, po ilgesnio laiko – skaudėti, durti ar diegti pačią širdį. Dėl prastos psichinės sveikatos būklės gali sutrikti ir virškinimas – susirgti opalige, pasireiškia viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pūtimas. Pasak D. Gedminienės, „Mokslininkų jau įrodyta, kad opinis kolitas – tai streso juodas darbas“.
Jau esame rašę, kad stresas ir įtampa – mūsų gyvenimo dalis ir jo visiškai atsikratyti neišeis. Tokiu atveju, savo psichikos sveikata galime pasirūpinti pakankamai paprastais metodais. Vienas iš jų – sportas. Šis būdas aktualus tiems žmonėms, kurie dirba įtemptą ir sunkų protinį darbą. Tai gali būti paprastas bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu. Sporto metu protas ilsisi, nes užsiimama fizine veikla, tokiu būdu organizmas atsipalaiduoja.
„Norint atsipalaiduoti, bet nevartoti vaistų, antidepresantų, galima išbandyti natūralias priemones, kurios gali efektyviai veikti ir neturėti šalutinio poveikio“
Dar vienas veiksmingas geros psichikos sveikatos būklės palaikymo būdas – karšta vonia ar dušas prieš miegą. Dėl karšto vandens kūno temperatūra nukrenta ir pradedama norėti miego. Tokiu būdu galima sumažinti nemigos įtaką. Norint atsipalaiduoti, bet nevartoti vaistų, antidepresantų, galima išbandyti natūralias priemones, kurios gali efektyviai veikti ir neturėti šalutinio poveikio. Tai gali būti valerijonas, melisos arbata ar kiti augaliniai preparatai, kurie nepadarys žalos organizmui ir neturės šalutinių poveikių.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ skatina žmones nepamiršti pasirūpinti savo sveikata, leisti sau pailsėti. Jeigu susiduriate su rimtesnėmis psichologinėmis problemomis, raginame nedelsti ir kreiptis į specialistą – psichologą ar psichoterapeutą. Būkime sveiki!
Giedrius Katkauskas
Jeigu artimojo, draugo ar bendradarbio elgesys staiga pasikeitė ir pradėjo rizikuoti savo gyvybe jam nebūdingose situacijose, į tai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį. Verta paminėti, kad depresija sergantis žmogus tampa išsiblaškęs, nesusitelkęs, irzlus ar net padidėja agresyvumas. Jis gali pradėti nesaikingai gerti ar vartoti narkotines medžiagas, kurias pateisina kaip vaistą ar atsipalaidavimo būdą. Jam būdingi nuotaikos svyravimai, nuovargis, emocijų nevaldymas, apetito sutrikimas, neigiamas požiūris į save, veiksmus. Įtariant žmogų, kuris galvoja apie savižudybę, verta paklausti jo šeimos narių, draugų ar tarp jų viskas gerai, ar nepastebimas nutolęs ryšys, ar kas nors neatsitiko. Toks rūpestingas teiravimasis, nuoširdus pašnekesys, gali atskleisti problemas ir greičiau užkirsti kelią galimam tragiškam įvykiui.
Dėkojame už Jūsų ryžtą ir pasiaukojimą auginant, mokinant vaikus, rengiant juos savarankiškam gyvenimui. Ypatingai šiuo sunkiu laikotarpiu, kai švietimo metodai yra nepastovūs dėl visiems suprantamų ir žinomų priežasčių. Šiais laikais mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už mokinius, dėl to jie dirba pastovioje įtampoje, patiria stresą ar net sulaukia mobingo apraiškų. Deja, tenka pripažinti, kad atsitinka atvejų, kai mūsų pedagogai nebeatlaiko tokio nuolatinio krūvio ir streso.
Tuo tarpu, kalbant apie oficialias nuotolinio darbo taisykles, būtina į jas įtraukti darbo nuotoliniu būdu trukmę, pradžią ir pabaigą, sudaryti laiko apskaitą, sutarti darbo saugą, apmokėjimą. Taip pat ir bendravimo su klientais ir kolegomis telefonu ar elektroniniais laiškais terminą, pasiekiamumo valandas. Jeigu darbdavys nenurodė ir nėra būtinybės darbo atlikinėti po darbo valandų, darbuotojas to daryti neturėtų. Būtina paminėti, kad pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, patiria papildomų išlaidų darbo reikmėms ir priemonėms, jų įrengimui, darbdavys privalo tas išlaidas kompensuoti. Tačiau šias išlaidas ir jų apimtis reikia aptarti su pačiu darbdaviu susitarimo būdu ar nurodant taisyklėse. Gali pasitaikyti atvejų, kai darbdavys nesutinka kompensuoti šias patirtas išlaidas. Tokioje situacijoje, darbuotojui reikėtų kreiptis į profesinę sąjungą, kuri padės išspręsti šį nesutarimą.