Pastarasis laikotarpis Lietuvai nelengvas: koronaviruso atvejų didėjimas, įvairūs mitingai, protestai, pasienio problemos… tuo pačiu, valstybei teko evakuoti žmones iš Afganistano, kurie mums padėjo ir kitaip buvo naudingi Lietuvos užsienio reikaluose. Pasak Užimtumo tarnybos, visi 177 atvykėliai šiuo metu gyvena  Raseiniuose ir dalis jų „ateitį sieja su mūsų šalimi, tačiau norėtų persikelti į didžiuosius miestus, kur lengviau integruotųsi į visuomenę“. Tai reiškia, kad Afganistano piliečiai, atvykę į Lietuvą, tikisi gyventi ir dirbti joje.

„…Lietuvos darbdaviai, pagal atliktą vietinę apklausą, susidomėjo naujaisiais, į Lietuvą atvykusiais specialistais“

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad dabar Lietuvos darbo rinkoje kiekvienas kompetentingas, motyvuotas ir kvalifikuotas specialistas yra svarbus. O šiuo metu darbuotojų laukia visų sektorių įmonės. „Tikiu, kad visi kartu galime padėti greičiau integruotis visiems, kurie to norės“, sakė I. Balnanosienė.

Drąsė Butkienė, Užimtumo tarnybos Raseinių skyriaus vedėja, patvirtino, kad kol kas penki Afganistano piliečiai pateikė išsilavinimą patvirtinančius diplomus. Tuo pačiu, surinkta 16 kitų kompetenciją ar kvalifikaciją patvirtinančių sertifikatų, dokumentų ir kitų pažymėjimų. „Išsilavinimo pripažinimo siekia ir keli farmacininkai, slaugos specialistai, automobilių mechanikas“. Kai kurie atvykėliai planuoja susisiekti su buvusiomis mokymo įstaigomis ir gauti patvirtinimus, kad joje gavo kvalifikaciją.

„Kita dalis pabėgėlio statuso siekiančių asmenų turi kitokių planų – šie galvoja apie išvykimą iš Lietuvos į kitas valstybes“

Tuo tarpu Lietuvos darbdaviai, pagal atliktą vietinę apklausą, susidomėjo naujaisiais, į Lietuvą atvykusiais specialistais. Tačiau naujiems darbuotojams skirtų nekvalifikuotus darbus. Pavyzdžiui, vietinė Raseinių bendrovė „sutiktų įdarbinti dalį pabėgėlių, bet siūlytų tik išsilavinimo ar patirties nereikalaujančias pozicijas“. Deja, dauguma afganistaniečių planuoja dirbti kvalifikuotus darbus. Tai būtų jiems iššūkis, nes nemokant lietuvių kalbos, integracija pasunkėtų.

Kita dalis pabėgėlio statuso siekiančių asmenų turi kitokių planų – šie galvoja apie išvykimą iš Lietuvos į kitas valstybes. Anot jų, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, gyvena giminės, todėl ten gyventi būtų lengviau. Tačiau atvykėliai atvirauja, kad apie tai galvoja ir dėl tų valstybių geresnės socialinių pašalpų sistemos.

Paprastai pabėgėlių statusą įgiję piliečiai į Lietuvos darbo rinką įsilieja per 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnybos dienos. Lengviau darbus randa tie, kurie moka anglų ir rusų kalbas. Tuo tarpu lietuviai irgi turi prisitaikyti prie naujų kolegų. Ką manote Jūs? Kaip reaguotumėte, jei Jūsų darbe pradėtų darbuotis iš kitos, tolimos valstybės atvykęs žmogus? Kaip tai paveiktų Jūsų įprastą darbo atmosferą? O gal jau turėjote panašią patirtį? Pasidalinkite mintimis ir įspūdžiais!

Giedrius Katkauskas

Kviečiame visus Lietuvos profsąjungos „Sandrauga“ narius, rugsėjo 25 dieną, keliauti į Varėnos kraštą Margionių kaimą (11 km nuo Marcinkonių), kuriame bus galima smagiai pagrybauti!

Nuo 9 ryto vyks grybavimas, o norintys užsiimti kita veikla – vyks ekskursija po Margionių kaimą, edukacinės programos.

Baigus grybauti, Klojimo teatre koncertuos mėgėjų meno kolektyvas ir bus apdovanojami grybavimo čempionato dalyviai.

Turėsime užkandžių, karštų gėrimų ir vaišių!

Nepamirškite tinkamos avalynės ir nusiteikimo gerai praleisti laiką!

Išvykstame rugsėjo 25 dieną, šeštadienį, 6.30 ryto iš Kauno pilies!

Praeitame straipsnyje rašėme apie perdegimą darbe, į kurį reikia labai rimtai atsižvelgti dirbant ilgesnį laikotarpį. Dabar sužinosite apie dar vieną opią, panašius požymius turinčią problemą, su kuria susiduria dažnas dirbantysis.

Šiais laikais gyvenimo tempas vis didėja, greitėja, todėl visur suspėti ir leisti sau sustoti, pailsėti – gali būti sudėtinga. Darbo aplinkoje tai dar aktualiau: vis kintančios darbo sąlygos, didėjantys kompetencijos poreikiai gali nulemti įtampą darbe, o vėliau – stresą.

„Tokio tipo nuolatinis stresas yra pats pavojingiausias dirbančiam žmogui, nes šiam gali kilti įvairių sveikatos problemų, psichologinių padarinių, problemų šeimoje ar net įvykiai, kurie pastaruoju metu sukrėtė visuomenę“

Stresas susideda iš dviejų dalių – trumpas (pozityvus) ir nuolatinis. Pozityvus stresas yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jis yra trumpas, susitelkti padedantis momentas, skatinantis nepasiduoti su iškilusiomis kliūtimis. Tuo tarpu nuolatinis stresas yra varginantis, kiekvieną dieną besitęsiantis baimės, nerimo jausmas dėl tam tikrų aplinkybių. Šis gali kilti dėl atsiradusių problemų, dėl kurių darbuotojas nėra įsitikinęs ar jas įveiks. Nuolatinį stresą gali sukelti per didelis darbo krūvis, per trumpas užduoties atlikimo laikas, neigiami santykiai su kolegomis, griežtas, reiklus ir nesupratingas vadovas. Tokio tipo nuolatinis stresas yra pats pavojingiausias dirbančiam žmogui, nes šiam gali kilti įvairių sveikatos problemų, psichologinių padarinių, problemų šeimoje ar net įvykiai, kurie pastaruoju metu sukrėtė visuomenę. Kyla klausimas: kaip pastebėti kolegą, kuris patiria stresą ir kaip jam padėti?

Stresą patiriančio darbuotojo požymiai yra labai panašūs su prieš tai straipsnyje aprašomame „perdegimo sindromu“. Jeigu pastebima, kad kolega dažniausiai būna atsitraukęs, vengiantis bendravimo su kitais darbuotojais, užsisklendžia ar „pabėga“ iš draugų būrio – tikėtina, kad jis susiduria su streso problemomis. Taip pat stresą galima atpažinti, kai žmogus nesugeba sutelkti dėmesio į užduotį ar pokalbį, pastebimas išsiblaškymas kalbant ar dėliojant mintis.

Kartais darbuotojas, kuris susidūrė su nuolatiniu stresu, pats pasako savo požymius. Jeigu jis pastaruoju metu dažnai pradėjo kalbėti apie tai, kad jaučiasi nelaimingas ar kad nesinori dirbti – didelė tikimybė, kad kolega patiria stresą ir ieško paramos ar net pagalbos. Stresą galima atpažinti ir pagal padidėjusią agresiją (žodinė ar net smurtinė), ypatingai, kai anksčiau tokių bruožų nebuvo pastebima. Didžiulei įtampai numalšinti imamasi tokių priemonių, kaip alkoholis ar net narkotinės, psichotropinės medžiagos, kurios padeda atsipalaiduoti. Aiškiai atpažinti stresą galima iš pasikeitusio kūno svorio: per trumpą laiko tarpą žmogus gali labai sustambėti arba atvirkščiai – stipriai sulieknėti.

„Pirmiausia, reikia išmokti laiko planavimo – susidėlioti planus, prioritetus, neužmiršti skirti laiko sau ir poilsiui – nes tai yra jūsų gyvenimas“

Minėta, kad stresas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl visiškai jo atsikratyti – neišeis. Galima tik patirti jo mažiau, o tam padaryti reikia laiko, nes būtina atrasti savo vadinamus „stresorius“. Pirmiausia, reikia išmokti laiko planavimo – susidėlioti planus, prioritetus, neužmiršti skirti laiko sau ir poilsiui – nes tai yra jūsų gyvenimas.

Patariama dalintis savo užduotimis su kitais, jeigu matoma, kad vienam yra per daug sunku. Toks sprendimas parodys, kad pasitikima kolegomis ir jų nebijoma. Šį metodą galima taikyti ir šeimoje – pasidalinti buitiniais darbais ir užduotimis su kitais šeimos nariais, o ne viską daryti vienam žmogui.

Tikimės, kad šie patarimai, kaip atpažinti ir sumažinti stresą Jums padės ir galėsite tai pritaikyti darbovietėje, o gal net ir savo artimoje aplinkoje. Taip pat pasidalinkite ar Jūs anksčiau susidūrėte su įtampa darbe? O gal net stresu? Kaip susitvarkėte ir sumažinote šias problemas? Pasidalinkite savo patirtimi el. paštu [email protected] – mums įdomu!

Giedrius Katkauskas

Pastarosiomis dienomis Seime užregistruoti nauji pakeitimai, kurie galėtų įsigalioti Darbo kodekse. Kalbama apie pokyčius, skirtus darbą keičiantiems, nuotoliniu būdu dirbantiems ir prastovose esantiems darbuotojams. Taip pat be kitų, įregistruoti siūlymai „tėvadienių“ ir „mamadienių“ klausimai.

Linas Kukuraitis: „…darbuotojas gali būti išvejamas iš darbo be apsaugos“

Buvusio karantino metu pasitaikydavo atvejų, kai darbuotojai, buvę prastovose, susirasdavo naują darbą ir reikalaudavo pastarojo darbdavio išeitinės. Pasak liberalo E. Gentvilo, „tai irgi neteisinga situacija, nes darbdavys nėra kaltas dėl karantino“. Seimo narys užmiršta paminėti, kad jei darbdavys (kartais tai gali būti valstybė) yra neatsakinga už konfliktą ar situaciją, tai ar atsakomybė už jį permetama darbuotojui? Visoje darbo teisėje darbuotojai – silpniausia šalis. Konservatorius K. Starkevičius irgi vėjais nori išmesti darbuotoją, nes jam atrodo, kad tai yra piktnaudžiavimas. Tuo tarpu, šiam siūlymui atsirado ir kritikos. Anot Seimo nario Lino Kukuraičio, „tai sukurtų neigiamą precendentą, kad karantino metu, <…> kai darbo rinka yra susitraukusi, darbuotojas gali būti išvejamas iš darbo be apsaugos“. Jeigu įsigaliotų šis pakeitimas, darbuotojas, norintis gelbėti savo finansinę padėtį dėl karantino, galėtų būti atleidžiamas. Lietuva yra socialiai atsakinga valstybė, todėl ji turi daryti viską, kad dirbantysis žmogus kuo mažiau nukentėtų esant įvairioms situacijoms.

„…darbuotojui turi būti kompensuojama namuose įsirengta darbovietė, nes ne visi žmonės gyvena patogiomis sąlygomis, ypač turintys vaikus“

Kitas siūlymas apima nuotoliniu būdu dirbančių žmonių išlaidų kompensavimą. Siūloma, kad darbdavys turėtų kompensuoti darbuotojo išlaidas, kurias patyrė dirbant nuotoliniu būdu. Seimo narys Algirdas Sysas šį siūlymą argumentavo prilygindamas važinėjimo į darbą kompensacijai: „…reikia pradėti kalbėti ir nuotolinio darbo apmokėjimą už energetikos kaštus ir su kuo žmogus susiduria“. Pagal siūlymą, darbuotojui turi būti kompensuojama namuose įsirengta darbovietė, nes ne visi žmonės gyvena patogiomis sąlygomis, ypač turintys vaikus.

Kalbant apie vaikus, atskiri Seimo nariai siūlo pakelti vaikų amžiaus ribą, iki kurios priklausytų tėvams skiriamos papildomos mėnesinės poilsio dienos. Iki šiol „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ buvo skiriami tėvams, kurie augina bent du vaikus iki 12 metų. Profesinių sąjungų atstovai palaiko šį pasiūlymą, bet mano, kad šios papildomos dienos turi būti skiriamos ir tėvams, turintiems ir vieną vaiką. Šią poziciją Trišalėje taryboje ne kartą išsakė Lietuvos profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

O ką manote Jūs? Laukiame Jūsų nuomonės, kurią galite siųsti laiškus mums el. paštu. Jūsų nuomonė mums įdomi.

Giedrius Katkauskas