Seimo rūmuose pasirašyta koalicinė sutartis tarp Seimo rinkimus laimėjusių dešiniųjų: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, Liberalų sąjūdžio (LS) vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei Laisvės partijos (LP) lyderės Aušrinės Armonaitės.

Šioje koalicijoje TS-LKD priklauso 50 mandatų, liberalų sąjūdžiui atiteko 13, o  Laisvės partijai 11 mandatų.

Mažiau nei savaitei likus iki darbo pradžios, derybos dėl užimamų pozicijų.

Šioje sutartyje numatyta, kad visi koalicijos partneriai įsipareigoja remti Ingridos Šimonytės vadovaujamą koalicinę vyriausybę, veikti pagal šį susitarimą ir Vyriausybės programą. Taip pat bus svarstoma Ingridos Šimonytės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą, kurią kaip pretendentę iškėlė TS -LKD.

Svarbiausi prioritetai

Koalicijos sutartyje numatyti svarbiausi susitarimai dėl švietimo. Siekiama vienodai pagerinti išsilavinimo galimybes, nepaisant gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Ši problema aiškiai iškilo per karantino laikotarpį, kuomet nebuvo galima nuslėpti vargingų šeimų Lietuvoje skaičiaus. Taip pat kaip ir švietimo sistemos kokybė ir efektyvumas. Šią problemą pirmiausia bus bandoma taisyti mokytojų rengimo bei tobulėjimo pertvarkas.

Be abejo, jau tradiciniu tapęs ekonomikos klausimas. Darbo našumo ir tiesioginių investicijų augimo skatinimas, taip pat verslo plėtra, kurios pasekoje tikimasi darbo vietų sukūrimo. Siekiama įgyvendinti atvirą valstybinių duomenų politiką ir verslų reguliavimo institucijų tikslus orientuoti į visuomenės gerovę, o ne į biuriokratizmą.

Artimiausioje koalicijos dienotvarkėje

Artimiausiu metu bus susitelkta į žmonių sveikatą ir situacijos stabilizavimą daugiau dėmesio skiriant skaidriam visuomenės informavimui dėl koronaviruso situacijos.

Taip pat šiuo metu nerimą keliančios Astravo elektrinės blokados ir sinchronizacijos su kontinentine Europa užtikrinimas.

Aktualus ir daugybinės pilietybės klausimas, kuris bus pateiktas 2024 m. referendume, LR prezidento rinkimų pašonėje.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė išsakė savo planą visų derybų ir kandencijos Seime metu: „Negaliu atsakyti už kitas partijas, tačiau Laisvės partijos atstovai sutelks visas pastangas dėl pateiktų klausimų svarstyti aiškumo, konkretumo. Užtikrinti, kad balsavimų metu salėje dalyvautų kuo daugiau seimo narių. “

Į ypatingai aktualių klausimų sąrašą koalicijos partneriams įtraukti ir įstatymų pakeitimai dėl asmenvardžių rašybos visomis lotyniškomis raidėmis. Daug reakcijos susilaukę, Laisvės partijos rinkimų programose nurodyti klausimai dėl baudžiamosios atsakomybės naikinimo už psichoaktyvių medžiagų ( narkotikų ) nedidelio kiekio turėjimą bei tikslo platinti, ir įstatymų pakeitimai siekiant įteisinti vienalytes santuokas. Ar nėra šie klausimai įtraukti net deramai neišdiskutavus visuomenėje, skubotai? Gal reikėtų paklausti ir atsiklausti tautos nuomonės referendumu ar savivaldybių organizuotomis gyventojų apklausomis?

Ko gero vienuolika Seimo narių netikėtai „įšokusių“ į Seimą, nežada imti demokratinių procesų apklausų ar referendumų tokiais svarbiais visuomenei klausimais. Greičiausiai pradedančiųjų sėkmė ,,apakino“ jaunuolius ir suformavo iliuziją, jog pakliuvus į Seimą, atskaitomybės Lietuvos piliečiams nėra.

Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė džiaugiasi  dėl koalicijos sutarties: „Liberalių idėjų prasme, Lietuvoje tai labiausiai laisvę, atsakomybę ir liberalizmą atspindintis susitarimas “.

Kaip Laisvės partijos atstovai prisiims atsakomybę už savo žodžius ir ar pritars tokioms laisvės idėjoms likę 130 Seimo narių, pamatysime ateityje.

Aut. Auksinė Liepsnėlė

Visi prisimename savo pirmąsias akimirkas mokykloje. Bijojome nežinojimo, kaip mums seksis ateityje. Nepamirštame ir savo pirmosios mokytojos, kuri savo rūpesčiu ir gerumu padėdavo įveikti nesuprantamas žinių sėmimosi užduotis. Turbūt daugelis mūsų tuos dvylika metų mokyklos suole prisimename su nostalgija ir esame dėkingi mokytojams, kurie paruošė mus gyvenimui ir visada skatino siekti savo svajonių. Nesutardavom su jais kai nebuvo noro mokytis, tačiau be jų greičiausiai nebūtumėme kas esame, nei teisininkais, politikais, medikais, direktoriais, vadovais ar kitų profesijų atstovais.

Lietuvoje dauguma mokytojų šią profesiją renkasi tik iš pašaukimo, matydami, kad tinkamo atlyginimo ir socialinių garantijų, artimiausiu metu nesulauks.

2018 metais rengtas mokytojų streikas, deja, nedavė siekto rezultato, o tik dalį jo. Pabrėžiame, kad mokytojų streike dalyvavo ir mokytojų reikalavimus palaikė būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė. Iš esmės pedagogo padėtis mažai pasikeitė.

Švietimiečiai ir toliau tiki pažadais ir naujomis į Seimą atėjusių partijų programomis. Realybė yra tokia: už santykinai mažą atlyginimą ir didelius mokymo krūvius patys mokytojai turi vienytis ir vėl kilti prieš visą sistemą.

Pagal 2021 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, sutartį pasirašiusių profsąjungų nariai, taip pat ir mokytojai priklausantys profesinėms sąjungoms, gali gauti dvi papildomas kasmetinių atostogų dienas. Taip pat suteikiamos iki 5 darbo dienų sveikatinimo atostogos. Yra dar ir kitų nežymių pokyčių kurie iš esmės niekaip nesustiprina tikėjimo kardinaliais pokyčiais.

Prieita iki to, kad vadovai sukčiauja, o valstybinės institucijos prisidengdamos karantinu ir sudėtinga situacija toleruoja patyčias, diskriminaciją ir mobingą. Dėl šios priežasties šiuo metu LPS „Sandrauga“ teisininkai ypatingai daug dėmesio skiria mokytojų, švietimo darbuotojų, profesijos mokytojų teisėms ir interesams ginti.

Nepakankamus pokyčius švietimo sistemoje įvertino ir jo ekscelencija Prezidentas Gitanas Nausėda. Švietimiečių ir profsąjungų užduotis šiuo laikotarpiu yra sutelkti dėmesį ne į siūlomus šalutinius klausimus dėl pavadinimų rašymo, bet į vieną svarbiausių ir prioritetinių klausimų į artimiausius žingsnius švietimo sistemoje.

Terminas – dirbantis studentas, turbūt visiems aiškiai žinomas ir suprantamas. Atrodytų kas čia tokio? Jeigu nori aukštojo išsilavinimo, niekaip kitaip ir negali įsivaizduoti studentiško gyvenimo kaip tik rytais keltis į paskaitas, o popiet bėgti tekinom į darbą. Skubomis sukerti sumuštinį, darytą namuose, kad neišlaidauti. Uždirbtą saują centų kaip „skrudžas“ gniauži kumštyje, ir mintyse vis skaičiuoji biudžetėlį, ar pavyks pragyventi iki sekančios algos? Taip ir bėga dažno studento jaunystė. Tenka suktis kaip išmanai, laviruoti tarp žinių ir pajamų, kad pragyventum. Retas jaunas žmogus turi šeimos pagalbą, kad galėtų leisti sau tokią ”prabangą“ – nedirbti studijuojant.

Švietimo sistema Lietuvoje yra tokia „fantastiška“, kad studentams skiriamos 100-200 Eur. stipendijos. Jas gauna tik  pirmos, antros arba doktorantūros dieninių studijų skyriaus studentai, kurie turi aukštus įvertinimus visą semestrą. Tai reiškia, kad Lietuvoje studentai moka pragyventi už 100-200 Eur/mėn su nuomos kainomis kurios siekia vidutiniškai apie  150eur/mėn už kambarį. Jei pasisekė, kad esi ne didmiesčio gyventojas ir tavo namai yra ne mažiau 100km nuo aukštosios mokyklos, turi GALIMYBĘ gauti bendrabučio kambarį kur teks glaustis su kitais tokio pat likimo žmonėmis viename kambaryje. Tačiau ir už šį baraką, teks ‚pakloti‘ apie 60-100 Eur. žmogui per mėn.

O ką daryti tiems, kurie negauna stipendijos, bet visomis išgalėmis siekia studijuoti?

Aukštojo mokslo „žinovas“ paaiškins, kad yra galimybė kreiptis dėl paskolos. Kurias teks grąžinti per 15 metų su šiuo metu esančiomis 2,1 % palūkanomis. Pavykus gauti paskolą, teks rinktis tarp studijų kainos apmokėjimo arba pragyvenimo išlaidų padengimo. Paskolos vidutinis dydis 162Eur./mėn. Didžiulis iškovojimas per nepriklausomybės laikotarpį: Tik studijuoti pradedantis žmogus apkraunamas paskolomis, tampa  priklausomas nuo banko.

Pradeda kelti pyktį strategų išvedžiojimai, kodėl mažėja gimstamumas ar didėja socialinė atskirtis? Todėl nesuklysiu pasakius, kad didvyriais reikia vadinti tuos studentus, kurie tokiose sąlygose nepraranda tikėjimo Lietuvos ateitimi. Iš visų jėgų stengdamiesi neprarasti darbo ir pajamų, daugelis jaunų žmonių tyli bei leidžiasi  būti skriaudžiami ir išnaudojami. Jie gal būt nežino, kad profesinė sąjunga „Sandrauga„ vienintelė organizacija Lietuvoje kurios narystė konfidenciali (nematoma darbdaviui). Ypač naudinga jaunam žmogui turėti savo atstovą, kvalifikuota teisininką ir konsultantą kuris padeda nepadaryti klaidų.

Lietuvos jaunimo tarpe vis dar nėra populiaru stoti į profesines sąjungas. Manomą, kad profesinių sąjungų nariais gali tapti tik tam tikrų profesijų atstovai ir galioja tam tikras amžiaus cenzas. Norime patikinti, kad profesinės sąjungos nariais gali tapti visų profesijų, pilnamečiai atstovai, nesvarbu kokiu etatu dirbate. Profesinė sąjunga „Sandrauga“ gina savo narius ir už šią narystę yra gaunamos privilegijos, kurios aktualios ne tik studentams, bet ir visiems besimokantiems neformaliojo švietimo programose. Kviečiame aktyviai ginti savo teises ir interesus, tam pasitelkiant kvalifikuotą pagalbą.

Nemokamos Konsultacijos ketvirtadieniais darbo, civilinės bei administracinės teisės klausimais.

LPS „Sandrauga“

Laisvės al. 46, Kaunas

[email protected]

www. sandrauga.lt

Dažnu atveju su darbo santykiais susijusius sprendimus Lietuvoje žmonės linkę priimti skubotai.  Ypač ,,madinga‘‘ pasidarė pasirašyti įvairias pakišamas sutartis, taip pat kitus dokumentus pasitikint vien darbdavio perpasakojus dokumento turinį. Parašus kai kurie darbuotojai mėto kaip saldainius.

Įdomu kas lemią tokį skubų dokumentų pasirašymą? Darbdavio spaudimas neįsigilinti ir neperskaityti pateiktų dokumentų, o gal esminių teisinių žinių trūkumas, skubėjimas kuo greičiau įforminti teisinius santykius? Dėja, dar daug Lietuvos žmonių nesupranta asmeninio parašo svarbos. Naivus pasitikėjimas darbdavio žodžiu, „paaiškinta informacija“ už ką pasirašo – gali neatitikti tikrovės, o iškilus ginčui kyla esminis klausimas: „pasirašėte ar ne?“

Šie ir kiti niuansai darbo ginčuose yra labai svarbūs. LPS „Sandrauga“ teisininkų kasdienybėje. Atsiranda įvairiausių pavyzdžių kuomet žmogus, kreipęsis pagalbos, neatsimena ar ką, kada ir kokius dokumentus yra pasirašęs darbe. Parašas iš esmės gali pakeisti bylos esmę, bei nulemti jos sėkmę bylinėjimosi proceso metu. Daugiausia tokios praktikos atsiranda tolimųjų reisų vairuotojų ginčuose. Šiuo metu kone kiekvienoje vairuotojų byloje iškyla pinigų gavimo klausimas. Darbdavių įrodymas  – gaunamų pinigų orderis. Tačiau darbuotojas teigia, kad pinigų negavo, nors jo parašas ant orderio yra. Tai dar vienas niuansas, kad dažnu atveju darbuotojams, ypač užsieniečiams, dokumentai pasirašyti yra pateikiami tik lietuvių kalba. Nėra įsitikinama ir kitais būdais patvirtinama, kad darbuotojas užsienietis tikrai suprato to dokumento esmę ir sąlygas. Ginčo nagrinėjimo procese darbuotojas teigia, kad nesuprato dokumentų ir nežino už ką pasirašė. O visa tai sunkina darbą teisininkams, mažina palankaus sprendimo priėmimo tikimybę ir vilkina ginčo nagrinėjimo procesą.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ bei kitos profesinės sąjungos bando įtikinti įstatymo leidėją, kad su tolimųjų reisų vairuotojais būtų atsiskaitoma tik bankiniu pavedimu. Tai sutaupytų darbdavio ir darbuotojo laiką, nes nereikėtų skirti laiko papildomam važiavimui pasiimti atlyginimo ir būtų mažiau biurokratinio popierizmo, kurio tikrumą tektų aiškintis teisme. Net jei ir nekyla darbo ginčai, visada patariame turėti kuo tikslesnius ir aiškesnius dokumentus.

Skatiname visus neskubėti pasirašinėti ar kitokiu būdu patvirtinti įvairius dokumentus, bet įdėmiai perskaityti ir pasidaryti kopijas. Geriausia juos pateikti teisininkams, kurie turi atitinkamas žinias, išsilavinimą ir kompetenciją. Parašo uždėjimas turi būti atsakingas ir gerai apgalvotas, čia negali daryti spaudimo ar įtakos jokie aplinkos veiksniai, net jei dokumentus užregistruoti ar pateikti į valstybinę įstaigą reikia tą pačią ar kitą dieną. Darbdaviai privalo duoti protingą laiko tarpą prieš pasirašant susipažinti su visomis sutarties sąlygomis. Primename, kad LPS ,,Sandrauga“ teisininkai kiekvieną ketvirtadienį nemokamai visus darbuotojus konsultuoja darbo, civilinės ir administracinės teisės klausimais.

LPS „Sandrauga“ kontaktai:

Tel: (8 37) 20 65 97 arba +37065585311

El. paštas: [email protected]

Adresas: Laisvės al. 46, Kaunas.

www.sandrauga.lt

Sulaukėme Lapkričio 1-osios, visų po mirties paskelbtų šventaisiais atminimo ir pagerbimo dienos. Šis metas ypač aktualus ir jautrus, prisimenant kovą su korona virusu pralaimėjusius artimuosius ir pažįstamus. Greičiausiai praėjusiais metais, net negalvojome kad dėsime žvakę pagerbimui tų žmonių, su kurias rodos vakar juokavome prie arbatos puodelio.

Vieni lapkričio 1-ąją vadina Vėlinėmis, kiti – Visų Šventųjų diena. Šios dvi skirtingos dienos yra suplakamos į vieną, nes per ilgą laiką susidarė visuomenės įprotis paminėti kalendoriuje raudonai pažymėtas dienas, bet neįsigilinti kas tai. Jaunimo tarpe atėjusi mada iš Vakarų Spalio 31-ąją švęsti Helovyną, kuris dar yra vadinamas vaiduoklių švente. Daugelis įpratome gyventi pagal visuomenės susidariusius stereotipus, patogiai. O gal vertėtų stabtelėti ir pagalvoti, kas tai? Iš kur tai atsirado? Kodėl to reikia? Bei puoselėti savo kultūrą ir ją suprasti.

Visų Šventųjų diena, kuri švenčiama Lapkričio 1 – ąją, VII a. pradžioje paskelbė popiežius Bonifacas IV. Tai yra liturginė Šventųjų atminimo šventė. Tikimą, kad Šventieji padeda, kai jiems yra meldžiamasi. Ši diena taip pat minima beveik visoje Europoje.

Vėlinės skirtos pagerbti mirusiuosius. Ši diena nuo popiežiau Grigalijaus laikų minima Lapkričio 2-ąją. Nuo XX a. pr. įsigalėjo paprotys kapuose deginti žvakes. Senose vėlinių tradicijose buvo priimta susėdus prie stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys jaunimo tarpe išliko ir dabar. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.

Šiuo metu paskelbtas karantinas dėl pandemijos pakeis ateinančių Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos tradicijas. Įprastai visi važiuojame sutvarkyti artimųjų kapus, uždegti žvakę ir pasimelsti už jų ramybę. Vis dėlto šiais metais linkime saugoti labiau save nei artimųjų kapus, mažiau skirti laiko konkuravimui ‚kapų grožio konkurse‘, o daugiau susitelkti į šventės esmę, bei prasmę ir maldą už išėjusius.